Sveiki, skaitytojai,
Pernai „Scanoramoje“
pristatyta drama „Fusis“ (island. Fusi) (2015) išties palaiko tą tamsų ir
niūrų socialinę bendrystės ir atskirties problemą, kurią taip mėgsta islandų
kinas. Filmas kai kur pristatomas kaip komedija, tačiau to humoro, nykaus ir
ironiško, kaip katino ašaros. Šis humoras „reikalauja“ liūdesio, nes
pasirinktas neįprastas personas, kuris turi neįprastus santykius su žmonėmis.
Vyrai, mėgstantys
pasišaipyti iš Fusio, jo infantiliškumo, ant galvos „stovinti“ motina daro jį
nutukusiu ir tingiu namisėda... Kartais atrodo, kad jis kaip guminė padanga ir
jam niekas nerūpi, nes visi jo jausmai užguiti ir apaugę riebalais, tiesą
sakant, apatiškas veikėjas nieko ir negali nustebinti, nebent tokiam veikėjui
ateina meilės periodas... Panašiai ir su Fusiu bei jo gyvenimo permainomis. Pamažu
po drungna ir niūria atmosfera ryškėja paprasto žmogaus kibirkštis. Santykiai ir
meilė vis dar visagalė, netgi Islandijoje.
Pagrindinį vaidmenį
atliko aktorius Gunnar Jonsson, kuris nuostabiai atliko savo rolę. Toks tingus „šernas“,
tokia dzebudistiškai ištransliuota ramybė gali sukelti paprastam žiūrovui
nemažai emocijų. Tiesą sakant, filmas bando balansuoti ant keistojo personažo
ir aplinkinių požiūrių, priartėjama netgi prie pedofilijos, tačiau čia
svarbiausia asocialumo ir žmogaus brandumo temos, kurios ir įdomios, ir
traukiančios dėmesį. Tiesą sakant, gal pats filmas, kai jį žiūrėjau, ne tiek ir
patiko, kiek ta analizė po seanso, kai pamatai, kokioje plokštumoje sukurtas
filmas ir kaip tai režisierius padarė, nori-nenori tenka pripažinti, kad „Fusis“
gera skandinaviška drama, kuri gal visiems ir neįtiks, bet gurmanams tai dar
vienas karamelinis saldainis.
Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 7.5
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą