Filmas: Apu trilogija "Kelio daina" / "Pather Panchali"

Sveiki, skaitytojai,

Apie legendinį indų režisierių Satyajit Ray, tiesą sakant, negirdėjau nieko. Gal dėl to, kad mažai domiuosi pačia kino istorija ir režisierių įtakomis kino raidai, tačiau sutikau žmonių, kurie primygtinai rekomendavo pažiūrėti Apu trilogiją. Aš, aišku, nesipriešinau ir turėdamas daugiau laisvo laiko pažiūrėjau pirmąją trilogijos dalį pavadinimu „Kelio daina“ (hind. Pather Panchali) (1955). Senas geras kinas iš Indijos neturi praktiškai nieko bendro su Bolivudo melodramomis, todėl tas, kas įkalė jums į galvą, kad Indijoje kuriami tik vieno tipažo juostos, vertėtų šiek tiek išsiblaivyti nuo stereotipų.

„Kelio daina“ neabejotinai įstabi, originali ir prasminga kino klasika. Visų pirma mane nustebino puiki juostos rekonstrukcija ir puikios retro spalvos. Kasdienybės filosofija dvelkiantis filmas pasakoja apie Apu vaikystės dienas, apie jos seserį, skurdžiai kone tarp griuvėsių gyvenančius tėvus bei mirti besiruošiančią tetą. Filmas atskleidžia ne tiek religinius ir indų kultūrinius niuansus, kas neretai akivaizdžiai perspaustai demonstruojama kai kuriuose filmuose, bet taip natūraliai tarpusavių žmonių santykių raidoje iškylantys vertybiniai ir moraliniai žmonių kontinentai. Filmas tarsi kasdienybė – lėtas, skausmingas, nebanalus, kartu vaikiškai žaismingas, svajingas ir kartu vaizduojantis siaubingą nepriteklių. Akivaizdu, kad veikėjus paralyžiuoja kaip ir visais laikais ne skurdas, bet žmogiškasis orumas, garbė, padorumas ir gėdos jausmas. Žiūrovas regi materiją, bet veikėjų judesiai ir diktuojami pažeidžiamo orumo sprendimai mums pasakoja apie visai kitą žmogaus pasaulį.

Tiesą sakant, net nesitikėjau tokio gero filmo, dar sunkiau patikėti, kad filmas „sukaltas“ XX amžiaus viduryje, kai kinas iš esmės sirgo savo laikmečio klišėmis – vaizduoti to negalima, o tą galima ir pan. Moralės filmas iš esmės draudė daug dalykų, gal dėl to taip atokiai nuo kino tėvynės ir pavyko sukurti kažką nepaprasto, egzotiško, bet vertybiškai taip artimo kiekvienos kultūros žmogui. Puikus filmas, kuris turi puikią raišką, savo nuostatas, kultūrinį klodą ir vidinį veikėjų monologą. Rekomenduoju.

Mano įvertinimas: 10/10

IMDb: 8.4

Jūsų Maištinga Siela