Sveiki, skaitytojai,
Senų filmo peržiūros
daugiau ar mažiau visada malonios, nes laukia daugiau malonios staigmenos, nei
nemalonios. Panašiai nutiko ir per LRT kultūros kanalą rodytu filmu „Vistas tas džiazas“ (angl. All That Jazz) (1979). Kažkada džiazas
buvo laikoma velnio muzika, šiandien jau elitinė muzika. Filmo pavadinimas lyg
ir sufleruotų apie spalvingą ir karnavališką miuziklą, tačiau tai kur kas
įmantresnė ir sudėtingesnė istorija, apdovanota net keturiais „Oskarais“.
Miuziklų jau istorijoje
būta pačių įvairiausių, šis išskirtinis pasirodė ne vien tik puikiais
aktoriais, ypač Roy Scheider, kuris itin atsidavusiai atliko kūrybinės
depresijos kamuojamą režisierių. Filme švysteli ir dar visai jaunutė genialioji
Jessica Lange, kuri įkūnija svajonių nuotaką – pačią mirtį. Na, šis filmas
pačiam režisieriui tapo pranašišku, nes po jo premjeros jis staiga mirė, kaip
ir pagrindinis filmo veikėjas. Tiesą sakant, filmas įmantriai ir dinamiškai
sukonstruotas – bravo operatoriams, kurie pasistengė, kad kadrai tiesiog
šokinėtų kaip per tikrą miuziklą. Pati istorija-scenarijus vėlgi vertas
pagyrimų: depresija, tabletės, neištikimybė, seksas... Teatro bohemos dvasia ir
tuo pačiu kūrybinė bedugnė – gera atmosfera, bet tikriausiai filmas
stipriausias savo vidinėmis žmogaus pajautų atvaizdavimo galiomis. Intensyvus
veikėjo dvasinis šuolis, priartėjimas prie mirties, pasąmonės žaismė, kai
teatras įgauna simbolinės jėgos ir paverčia žmogaus protą vidiniu žmogaus
teatru: tai, kas atsikartoja scenoje, vyksta ir pagrindinio veikėjo vaizduotėje
arba teatras tiesiog ima atkartoti patį gyvenimą. Visomis prasmėmis šis
miuziklas dar yra ir siurrealistinis filmas, kokį mėgo didieji aštunto dešimtmečio
režisieriai, kur daug simbolių, didelėmis pastangomis bandoma išgauti emocinių
efektų, todėl siekiama kadruose aštrumo, originalių simbolių, žiūros ir raiškos
būdų ir visa tai tinka „Visas tas džiazas“ filmui.
Manau, kad filmas išties
įtraukiantis, ekspresyvus, nenuviliantis tikrojo gurmano. Šiaip ar taip geri
aktoriai, intensyvi dinamika, daugiasluoksnis simbolinis pasakojimas parodo
galbūt tą siaubą karnavališkosios mūsų kultūros už visų blizgučių slypi ir mūsų
egzistencinis siaubas.
Mano
įvertinimas: 8.5/10
IMDb: 7.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą