Sveiki,
Kai
kada tiesiog pasigendu buvusios pirmojo XXI a. dešimtmečio lietuviškų grožinės
literatūros knygų estetikos. Nesakau, kad dabar viskas yra prastai, tačiau
žiūrint į senuosius Sigito Parulskio leidimus leidykloje „Baltos lankos“ ir jau
perleistus naujop kūrinius, sentimentai mano lieka senesniesiems leidimams.
Štai eseistikos rinkinys „Nuogi drabužiai“ Šarūno Saukos tapybos fragmentas
itin tiko, o štai lėtai krentantis sparnas ant vieno populiariausio
Nepriklausomos Lietuvos romanų „Trys sekundės dangaus“ irgi, manau, tinka
labiau nei dabartiniai dryžuoti viršeliai.
Tai
tiek tų sentimentų. Kažin, ar verta apie juos kalbėti, juk tiek daug svarbių
pasaulyje naujienų, kad tai atrodo kaip daugžodžiavimas. Juk vakar Havajuose
išsiveržė ugnikalnis, o Plungės rajone surastos dvi iš namų pabėgusios
mergaitės... Kartais viso šito nesinori nei matyti, nei girdėti, kai rankose
atsiduria tiesiog knyga.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą