Aktualijos: Saulius Skvernelis - didžiausia Lietuvos gėda ir nusivylimas!

Sveiki,

Prieš skaitydami šį įrašą, turėtume žinoti, kad jame bus išliejama negatyvi emocija ir pasipiktinimas, todėl norėdami tik pozityvių minčių ir įkvėpimo, nuoširdžiai rekomenduoju šio įrašo toliau neskaityti.

Man žiauriai gėda. Dėl Lietuvos, jos žmonių ir Sauliaus Skvernelio.

Būtume sąžininga tauta, jau seniai būtume Skvernelį užmėtę akmenimis, o dabar sėdime susiskaldę, suraukę subines, kad oras neišeitų, nes, o kaip čia mes atrodysime, jeigu mitinguosime ir skųsimės? Geriau buitiškai prie keptuvėje kepamų bulvių su šeima paniurzgėsime. Viešumoje – oi, vaikuti, negražu, – geriau nešiokimės širdyje visą nusivylimą ir pyktį.

Žinote, kur yra lietuvio problema? Jis yra užglušintas, į kampą įspęstas, pilnas baimių ir kompleksų prifarširuotas žmogus, kuris mano, kad geriausi Lietuvos laikai buvo Vytauto laikai ir kad nuo Lietuvos „didybės“ subyrėjo Sovietų Sąjunga. Šnipštas. Išpūstas burbulas. Lietuvis nuo savo vergvaldžio negali apsiginti.

Baisiausia, kad Lietuvos žiniasklaidos antraštės dvelkia supuvusiu populizmu. Žiniasklaida tyli, reiškia Skvernelio demonizaciją-demokratiją neutraliai, tačiau kokią menkesnę valdžios žiurkę greitai su emocijomis suėda. Ar tai reiškia, kad Skvernelį kažkas laiko už skverno, neleidžia jo juodinti, net tada, kai jis rimtai pareiškia, kad jam nusispjauti tie mokytojai, tie nuolat skurstantieji, tiek durniai...? Žodžiu, buldogas Skvernelis tampa kažkam didvyriu, man asmeniškai protu nesuvokia, arba tie reitingai iš tikrųjų nupirkti tos „tyliosios“ žiniasklaidos.

Nesistengsiu įrodinėti Skvernelio nusišnekėjimų – jų nėra. Yra tik diktatūrinė pozicija ir iš lapo išmokti statistiniai skaičiai, kuriuos jis kaip buldogas atrajoja per kiekvieną savo policininko kalbą, lyg Lietuva būtų iš tikrųjų tik vienas didelis girtų vairuotojų automobilis – jo kalboje daugiau lozingų nėra. Bet koks jo pasisakymas tėra Skvernelio tikslas  išlaikyti partiją, iš kurios jį išspjovė į padanges. Dabar skrenda kaip erelis, bet turėtų leistis kaip višta. Kai pamatau jo suplotą snukį (turiu galvoje ne fiziologiją, o dvasinį stotą, nes juk net aš prieš patyčias, tačiau iš diktatūros apraiškų galima tyčiotis!), tada pasidaro bloga. Geriau jau Skvernelio nė neskaityti spaudoje. Kiekvienas jo pasisakymas yra antidemokratiškas, nukreiptas prieš laisvuosius piliečius ir aš iš esmės, (nors nebalsavau už šią baisiųjų partiją), Skvernelio politinės patrankos yra nukreiptos absoliučiai prieš mane ir mano pažįstamus. Ginamės nuo įstatymiškai apsaugoto karantino skleidėjo. Argi ne graudu?

Gėda. Žinoma, kad gėda, jog nieko nevyksta, kad leidžiama tokiam svolačui kalbėti, spręsti (bet ar jis ką sprendžia? Ar kalbasi su žmonėmis? Ar jiems tarnauja, kaip pagal demokratijos principus turėtų būti?) Šnipštas. Skvernelis yra didžiausia Lietuvai bausmė ir gėda – čia kaip „du viename“ šampūnas. Kitą vertus, žmonės visgi palaiko šį policininką. Velniai rautų, Premjeras buvęs policininkas? Čia gi jau triguba šalies gėda.

Vis galvoju, bandau blaiviai per savo ciniškas emocijos įvertinti, kodėl nutiko taip, kad ant mūsų šika, kakoja ir triedžia? Kaip nutiko, kad jaučiamės bejėgiai, beviltiški ir vienintelis mūsų skystas ginklas yra emigracija, kuri Skverneliui tik kelia šypsnį? Vadinasi, net emigracija, kuria taip dažnai grasiname valdžiai, tėra tik mūsų pačių paskutinės kaip laisvo piliečio „galios“ krenkštelėjimas.

Šlykšti man šioji politika. Šlykštus man Saulius Skvernelis. Ir šlykšti toji politika, kurioje tenka murgdytis. Iš esmės mes kiekvienas po tokios politikos sparnu esame Jėzus Kristus. Kiekvienas. Mes išėję į dykumą, esame gundomi baisingų dalykų – emigracijos, nežinomybės, savižudybės, menkavertiškumo ir t. t. Kovojame su jų pasiųstu šėtonu ir visada pralaimime, puldami išalkę prie pažertų kiaulėms pupų ir net mušamės dėl jų, nes mus moka suskaldyti manipuliacijomis ir pažadais. Tai yra didžiausias lietuvio pažeminimas. Ši valdžia. Šis Skvernelis. Priežasčių yra įvairių, bet didžiausia iš jų – mes esame suskaldyti baimingų prietarų ir abejingumo.

Mes turėtume pasakyti, ką turi dėl mūsų padaryti valdžia, tačiau išėjo taip, kad valdžia mums diktuoja, ką turime mes dėl jų karūnų ir krėslų daryti. Dar niekada nemačiau iš taip arti gyvatės vardu Demokratija, kuri nefunkcionuoja, o ryja savo pačios šešėlį.

Jūsų Maištinga Siela