Sveiki,
Vakar buvau pas pažįstamą
bibliotekininkę vienoje iš miesto bibliotekų. Klausiu, ką vėl čia naikini? Nes
jau įprasta, kad sovietmečio literatūrą meta kalnais, jos niekas nebeskaito,
kasdien nurašomi šimtai pačios įvairiausios lektūros. Kas beskaito Sluckio,
Bubnio ar Mieželaičio kūrybą? Ogi niekas! Ji, man regis, net universitete
nebestudijuojama, niekas neberašo iš jų jokių darbų, o mokyklinėje programoje minimi
kaip kontekstiniai autoriai. Vartau prie makulatūros padėtą Mikalojaus
Konstantino Čiurlionio ir Salomėjos Nėries bendrą leidinį, kuriame
dailininko reprodukcijos siejamos temomis su poetės eilėmis. Štai iš ciklo „Zodiakas“
paveikslas „Šaulys“ – kiti jau išvogti, nuplyšę. Kad ir kaip keikdavome
sovietinius laikus, dabar pagalvojus, vis tiek toks anuot šviesus ir konceptualus
leidinys buvo išleistas ne kartą, ieškant menų sintezės. Kažkaip su pagarba
vartydavo žmonės tuos leidinius, o dabar jie praktiškai nusenę ir beverčiai.
Kaip greitai sensta popierius ir idėjos.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą