2013 m. kovo 15 d., penktadienis

Alkoholiniai gėrimai: rūšys, pavadinimai, apibūdinimai, skirtumai, laipsniai



Sveiki visi,

Dažnai būna taip, kad šventėms, kyšiams ar šiaip sau, vakarėliams reikia nusinešti butelį ir nežinai, kas tas burbonas, kas tas vermutas, kuo po šimts pypkių skiriasi brendis nuo viskio. Nutariau labai trumpai susisteminti ir surašyti alkoholinių gėrimų rūšis ir suteikti apie kiekvieną pačią esmingiausią informaciją. Žinote, buvo nepaprastai visą šį pasaulį panagrinėti – jaučiuosi šiek tiek pasiprusinęs ir kitą kartą sėdėdamas su draugais ir kalbėdamas apie viskio rūšis, jau šį bei tą žinosiu! Tikiuosi, kad ir Jums šis įrašas pravers.



Burbonas (angl. Bourbon whiskey; taip pat Kentukio viskis) – viskio rūšis gaminama JAV. Pavadinimas kilęs iš Kentukio valstijos Burbono grafystės (Bourbon County) pavadinimo. Pagal JAV įstatymus, burbono sudėtyje turi būti ne mažiau 51 % kukurūzų (paprastai būna apie 70 %), likusią dalį sudaro kviečiai, rugiai ir miežių salyklas. Praktiškai dauguma burbono rūšių brandinamos ketverius metus.



.
Viskis (iš senovės keltų Uisqe beatha, Uisque baugh – gyvybės vanduo, senovės angl. uishgi, šiuolaikine anglų kalba Whisky arba Whiskey) – alkoholinis gėrimas, gaminamas fermentuojant grūdų (dažniausiai miežių, kviečių, rugių, kukurūzų) salyklą, o gautą skystį distiliuojant ir brandinant statinėse (paprastai ąžuolo).



Škotiškas viskis (Scotch, skočas) – paprastai distiliuojamas du kartus, rečiau – tris. Scotch galima vadinti tik Škotijoje distiliuotą ir ne trumpiau kaip 3 metus ąžuolo statinėje brandintą viskį.



Airiškas viskis – paprastai distiliuojamas 3 kartus ir ne trumpiau nei 3 metus brandinamas medžio statinėse. 



Tenesio viskis, kuris skiriasi nuo burbono tuo, kad filtruojamas per medžio anglį, gamintą iš klevo (žinomiausias – Jack Daniels).



Samanė – tradicinis, 40-80 % stiprumo lietuvių spiritinis gėrimas, gaminamas nuo XVI a. Samanė varoma iš rugių, kartais – kviečių, į grūdų ir vandens mišinį (raugą) pridedant salyklo. Distiliacija vykdoma du, rečiau – tris kartus. Kai kada kelerius metus išlaikoma ąžuolinėse statinėse (Starka). Gėrimas pasižymi labai stipriu rugių kvapu, dažniausiai gaminamas nelegaliai, „sau ir savo draugams“.



Starka (žodžio kilmė neaiški) – iš Lietuvos kilęs alkoholinis gėrimas. Stiprumas 30-50 %. Gaminama iš dvigubo ar trigubo varymo (nerektifikuoto) rugių spirito (samanės), išlaikant ąžuolinėse statinėse, į kurias kartais įberiamas nedidelis kiekis obelų lapų ir liepžiedžių. Skoniui pagerinti, kartais naudojamos ąžuolinės statinės, netekusios taninų, t. y. jau naudotos vynui, alui ar konjakui brandinti.



Vynas (lot. Vinum ) – natūralus alkoholinis gėrimas. Stiprumas 9-14 %, Gruzijos ir Kretos karštu būdu raugintų vynų – iki 16 %. Gaminamas fermentuojant vynuogių sultis, kartais su spirito priedais. Raudonasis vynas paprastai geriamas kambario temperatūros – šitaip vynas labiau garuoja, ir tampa aromatingesnis. Kai kurias labai aromatingas raudonojo vyno rūšis (pvz., Chinon arba Beaujolais) patariama gerti atšaldytas. Baltasis vynas dažnai pateikiamas atšaldytas. Kai kurias vyno rūšis siūloma prieš geriant perpilti į kitą talpą – perpylimo metu vynas kontaktuoja su oru, o butelyje pasilieka didžioji dalis nuosėdų.



Sakėfermentuotas alkoholinis gėrimas. Stiprumas 11-14 %. gaminamas iš ryžių. Paplitęs Japonijoje. Japonijoje žodis sakė gali būti vartojamas kaip bendrinis, visiems alkoholiniams gėrimams pavadinti. Tai vienas stipriausių tradicinių japoniškų alkoholinių gėrimų. Sakė gaminama fermentuojant valytus ryžius. Tuomet krakmolas verčiamas į cukrų specialių fermentų pagalba. Pridėjus mielių, cukrus virsta į alkoholį. Šis gamybos procesas beveik nesiskiria nuo paprasto alaus gamybos.



Alus – silpnas natūralus alkoholinis gėrimas. Stiprumas 2,5-12 % alkoholio tūrio. Gaminamas fermentuojant mielėmis miežių, kartais – kitų grūdų (kviečių, ryžių) salyklą. Skoniui pagerinti į alų dedama apynių ir kitų prieskonių. Stiprumui padidinti – cukraus, kartais – medaus.



Sidrasfermentuotas alkoholinis gėrimas, gaminamas iš neatskiestų obuolių sulčių, prisotintas anglies dvideginio. Plačiai vartojamas ir sidru vadinamas natūralus, silpnas obuolių vynas, kuris neprisotinamas anglies dvideginio. Kadangi sidro gamybos būdas panašus tokio vyno gamybos būdui, jis yra obuolių vyno analogas.



Brendis (iš ol. brandewijn – degintas vynas) – spiritinis (40-60 % stiprumo) alkoholinis gėrimas, gaminamas distiliuojant vynuogių vyną arba fermentuotas kitų vaisių sultis. Kartais brendžiais vadinami ir gėrimai, gauti distiliuojant išspaudas (grapa). Iš vynuogių vyno gamintas brendis paprastai brandinamas (keletą metų) ąžuolinėse statinėse, gamintas iš kitų vaisių arba iš išspaudų dažnai geriamas nebrandintas. 



Konjakas (nuo pranc. Cognac – miestas Prancūzijos Šarantos departamente) – brendis, gaminamas Prancūzijos Konjako (Cognac) miesto apylinkėse, laikantis valstybinės organizacijos Bureau National Interprofessionel du Cognac nustatytų reikalavimų: Gėrimas turi būti pagamintas griežtai apibrėžtame Cognac regione, ne mažiau 90 % turi sudaryti Ugni blanc, Folle blanche ir Colombard veislių vynuogių (faktiškai, dauguma konjakų gaminama tik iš Ugni blanc vynuogių). Vyno spiritas, iš kurio daromas konjakas, turi būti pagamintas dvigubos distiliacijos būdu. Turi būti brandintas (sendintas) prancūziško ąžuolo statinėse ne mažiau, nei 2 metus.



Šampanas (prancūziškai vin de Champagne) – prancūziškas putojantis vynas. Šampanu vadinamas tik putojantis vynas, pagamintas Prancūzijos Šampanės provincijoje (tai įtvirtinta Europos Sąjungos saugomų kilmės nuorodų taisyklėse). Kituose regionuose bei šalyse pagamintas panašaus tipo vynas turi būti vadinamas ne šampanu, bet putojančiu vynu. Vis dėlto tokiose šalyse kaip Rusija bei Baltarusija vis dar teisėtai gaminamas „Tarybinis šampanas“ (rus. Советское Шампанское) dėl ten negaliojančių Europos sąjungos įstatymų. Šampanui gaminti naudojamos 3 pagrindinės vynuogių veislės.



Likeris (pranc. liqueur) – stiprus, saldus alkoholinis gėrimas, gaunamas maišant spiritinius gėrimus su įvairiais sirupais, trauktinėmis, vynais, sultimis. Likerių stiprumas būna labai įvairus: nuo 18 iki 80 % etilo alkoholio. Skoniui pagerinti į likerius pilama cukraus sirupo, tirštumui (konsistencijai) išlaikyti – krakmolo sirupo. Kai kurie likeriai, kaip ir trauktinės, gali būti išlaikomi iki kelerių metų, kad įgytų geresnį skonį. Dėl didelio cukraus kiekio, paprastai laikoma stikliniuose ar metaliniuose induose, o ne statinėse.



Trauktinė - alkoholinis gėrimas, gaminamas užpilus spiritą arba degtinę ant augalinės ar kitokios žaliavos ir prieskonių bei tam tikrą laiką išlaikius, kad gėrimas įgautų tų produktų skonį, spalvą ir aromatą. Stiprumas 40-45 % alkoholio. Trauktinėse kartus skonis nėra vyraujantis. Cukraus kiekis - ne didesnis kaip 100 g/dm³.



Džinas (angl. gin -> pranc. genièvre -> oland. jenever 'kadagys') – distiliuotas alkoholinis gėrimas su kadagio uogomis. Gaminamas distiliuojant grūdų spiritą ir kadagio uogas, kurios suteikia specifinį gėrimo kvapą. Šalia kadagio kartais pridedami ir kiti prieskoniai: citrina, anyžius, cinamonas.



Vermutas – gėrimas, gautas į vynuogių vyną pripylus įvairių augalų ekstraktų, taip pat rektifikuoto spirito, cukraus arba sutirštintos vynuogių misos. Svarbiausias vermuto komponentas yra pelynas. Vermutas būna baltas, rožinis ir raudonas, 16-18 % stiprumo įvairaus cukringumo.



Absentas (pranc. absinthe 'pelynas') – stiprus, daug eterinių aliejų (1-20 %) turintis alkoholinis gėrimas. Gėrimo pavadinimas kilęs iš pelyno (lot. Artemisia absinthium, graik. Absinthion) pavadinimo. Karčiojo pelyno trauktinė yra žalios spalvos, turi anyžių prieskonį, jai būdingas kartus skonis. Gėrimas labai stiprus (60-80 %), nes tik tokios koncentracijos alkoholis gali surišti didelį eterinių medžiagų kiekį. Absentas yra žalsvos spalvos, literatūroje prancūziškai kartais vadinamas La Fée Verte – „Žalioji Fėja“.



Grapa – distiliuotas alkoholinis gėrimas (spiritas) iš vynuogių išspaudų. Gaminamas Italijoje, gimtinė yra Basano del Grapos miestas. Stiprumas 40-50 % alkoholio. Skonis priklauso nuo naudojamų vynuogių kokybės ir rūšies. Tačiau nemaža gamintojų dėl saldesnio ir švelnesnio skonio prideda vaisių sirupo.



Tekila (ispaniškai Tequila) – alkoholinis gėrimas, gaminamas distiliuojant fermentuotas mėlynosios tekilinės agavos (Agave tequilana azul) sultis. Tekilos pavadinimas kilęs nuo Tekilos (Tequila) miesto Meksikos Chalisko valstijoje. Paprastai tekila turi 35 %-55 % alkoholio tūrio.



Rakija (angl. rakia, rus. ракия, bulg. ракия, серб. ракија) – stiprus alkoholinis gėrimas, panašus į brendį ir degtinę, gaminamas distiliuojant raugintas vaisių sultis, populiarus Balkanuose. Įprastinis stiprumas – 40 %, bet naminės rakijos siekia iki 60 %. Dukart distiliuota rakija vadinama prepečenica, jos stiprumas kartais viršija ir 60 %. Rakijos – tradicinis nacionalinis pietų slavų gėrimas, jos populiarios Bosnijoje, Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Juodkalnijoje, Makedonijoje ir Serbijoje. Labiausiai paplitusi rakija – iš slyvų gaminama slivovica.



Sambukaitališkas likerisanyžių. Manoma, kad pavadinimas kilęs iš lotyniško šeivamedžio (Sambucus nigra) pavadinimo, tačiau sambukos gamintojai teigia, kad taip nėra. Skaidrus bespalvis, kartais su tamsiu ar rausvu atspalviu, saldus, anyžių aromato alkoholinis gėrimas. Stiprumas 40-42° alkoholio.



Rakis (angl. raki, turk. raki) – paprastai anyžių skonio aperityvas, gaminamas dukart distiliuojant išspaudų vyną arba tokį vyną su primaišytu etanoliu bei anyžių sėklomis. Rakis yra neoficialus turkų nacionalinis gėrimas, tradiciškai geriamas maišytas su vandeniu. Mišinys pabala, įgaudamas pieno baltumą, galbūt todėl jis neretai vadinamas aslan sütü arba arslan sütü 'liūtės pienas' arba 'pienas narsiems' (kadangi turkų kalboje liūtas yra ir narsaus žmogaus sinonimas).



Ouzoanyžių skonio stiprus graikiškas alkoholinis gėrimas. Pavadinimo kilmė neaiški, tačiau pats gėrimas, manoma, kilo XIX a. Ouzo geriamas grynas arba naudojamas kokteiliuose. Ouzo daromas iš etilo alkoholio (maždaug 96 %) ir įvairių aromatinių žolelių (anyžiaus, kalendros, gvazdikėlių, cinamono ir kt.) antpilo, sumaišyto su cukrumi. Mišinys rauginamas (kai kurie gamintojai to nedaro, o tiesiog įpila daugiau alkoholio) ir distiliuojamas variniuose induose. Gautas produktas yra 40-50 ° stiprumo. Tai skaidrus bespalvis skystis. Tačiau sumaišius su vandeniu, ouzo pabala ir tampa neskaidrus. Taip atsitinka dėl anyžiuose esančio eterinio aliejaus, kuris tirpsta etilo alkoholyje, tačiau yra netirpus vandenyje.



Romas – stiprus alkoholinis gėrimas, gaminamas iš cukranendrių spirito. Kai kurios romo rūšys daromos fermentuojant ir distiliuojant cukranendrių sultis, kitos iš melasos, kuri gaunama kaip cukraus gaminimo iš cukranendrių šalutinis produktas. Kai kurios romo rūšys gaminamos įvairiomis proporcijomis maišant cukrašvendrių sultis, sirupą ir melasą.



Portveinas spirituotas portugališkas vynas. Kilęs iš pietinės Portugalijos. Pavadinimas „portveinas“ kilęs iš vieno svarbiausių Portugalijos jūrų uosto Porto. Vienas geriausiai žinomų pietietiškų vynų. Raudonasis portveinas ilgai brandinami. Dažniausiai tai kelių vynų mišinys. Baltasis portveinas taip pat bręsta keletą metų statinėse, o paskui supilstomas į butelius.



Cheresas spirituotas ispaniškas vynas. Kilęs iš Ispanijos (Andalūzijos miesto Cheres de la Frontera). Stiprumas iki 20 % alkoholio tūrio, cukraus apie 3 %. Gamyba pasižymi specifiškumu.



Palinka (veng. pálinka, rumun. pălincă, slovak. palenka) – tradicinis 60-80 % stiprumo brendis, gaminamas Vengrijoje ir Transilvanijoje. Pavadinimas kilęs iš slovakiško žodžio páliť 'distiliuoti'. Palinka gaminama dukart distiliuojantslyvų, obuolių, kriaušių, abrikosų, vyšnių. Silpnesnis (~40 %) variantas Rumunijoje vadinamas ţuică. Stipriausia palinka Vengrijoje vadinama kerítésszaggató 'tvoralaužė', kas reikštų, kad išgėręs griuvinėdamas turi ramstytis į tvoras.



Armanjakasbrendis, gaminamas pietvakarių Prancūzijoje, Armanjako regione, nuo ko ir kilęs gėrimo pavadinimas. Armanjakas gaminamas iš tų pačių veislių vynuogių kaip ir konjakas, taip pat brandinamas ąžuolo statinėse. Armanjakas distiliuojamas kolonos formos distiliavimo aparatu vieną kartą (tuo tarpu konjakas – puodo formos aparatu 2 kartus).



Degtinė (kitaip vodka) – stiprus, paprastai bespalvis alkoholinis gėrimas, susidedantis iš distiliavimo būdu valyto etanolio. Pagal Europos Sąjungos nustatytą alkoholinių gėrimų gamybos reglamentą, vodką galima varyti iš bet kokių žaliavų. Šalyse, kuriose daugiausia gaminama ir vartojama degtinė (vadinamasis „degtinės žiedas“), ji tradiciškai gaminama iš grūdų arba iš bulvių. Degtinė yra tradicinis Rytų Europos šalių, Skandinavijos ir Rusijos gėrimas. Degtinė susideda iš vandens ir etanolio, pastarojo būna nuo 35 % iki 55 % tūrio (ES šalyse – ne mažiau 37,5 % alkoholio tūrio). Tradicinė rusiška, lenkiška ir lietuviška degtinė dažniausiai turi 40 % alkoholio tūrio.



Šnapsas (vok. Schnapps) – vokiškas distiliuotas alkoholinis gėrimas, paprastai turinti bent 32 % alkoholio. Amerikietiškas šnapsas yra likeris, tad skiriasi nuo vokiško šnapso. Liaudyje šnapsu vadinami įvairūs stiprūs alkoholiniai gėrimai.

Jūsų Maištinga Siela

3 komentarai:

  1. geriausia nei su vienu is ju nebut pazistamama..na gal tik teoriskai :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jack daniels burbonas ne viskis:)

    AtsakytiPanaikinti