Sveiki,
skaitytojai,
Teko seniau matyti kelis
amerikiečio režisieriaus Ira Sachs filmus, tad galėjau maždaug įsivaizduoti, ko
galiu tikėtis iš šiemet pagrindinėje programoje rodomo naujausio jo filmo „Labirintai“
(angl. Passages) (2023). Pastarojo pasaulinė premjera įvyko
Berlyno kino festivalyje ir tęsia režisieriaus susidomėjimą LGBTQ santykių
periferijomis. Beveik neabejojau, kad filmas bus geriausiu režisieriaus darbu,
tačiau po filmo seanso, apmąstydamas visos istorijos eigą, ėmiau svyruoti, ar
filmas nėra kai kurių vertinimais perdėtas? Visgi Kino pavasaryje pasirodė
pirmieji šykštūs filmo vertinimai, kurie teigia, kad sunku žiūrėti filmą, kurio
pagrindinis veikėjas yra neigiamas. Nuo kada Kino pavasario kinas turi
pataikauti ir skleisti meilę bei gėrį? Norėtųsi atšauti tiems komentatoriams,
bet juk kiekvienam savo.
Filmas pasakoja homoseksualaus
kino kūrėjo Tomo istoriją. Veiksmas vyksta Prancūzijos didmiestyje, veikėjai
kalbasi iš tikrųjų kas kaip moka ir išmano, nes Tomas vokietis, jo mylimasis
Martinas britas, o naujoji aistra Agata prancūzė. Tikras Europos galingųjų šalių
suvažiavimas, kas pritinka kosmopolitiškam kinui, turint galvoje, kad
režisierius išvis iš kito kontinento – amerikietis. Visgi įdomiausias čia
aktoriaus Franz Rogowskio pasirodymas, kuris sukūrė infantilaus karštakošio
menininko Tomo charakterį. Iš esmės aišku, kad Tomui gyvenimas yra savitas
teatras, pasaulis sukasi apie narciziškai pažeidžiamą veikėjo suvokimą, kad
visi jam turi būti skolingi, o jis niekam. Per vieną vakarėlį susipažinęs su
Agata ima seksualiai eksperimentuoti, o kitą dieną drebia savo gyvenimo
partneriui, jog mylėjosi su mergina. Galiausiai visas filmas yra vienas didelis
tenisas, kurio kamuoliuku yra Tomas. Nesugebėdamas gyventi įsipareigojančiai,
kurti ilgalaikius santykius, stokojantis atsakomybės, jis pasiduoda akimirkos
juslėms, todėl nei Marinui gerai, nei Agatai gerai su tokiu nesusitepėjusiu
vyru.
Filmas, tiesą sakant,
buvo šiek tiek nuobodokas. Aišku, kad tokių gyvenime kaip Tomas yra
tūkstančiai, kurie negali priimti sprendimų ir kurti romaus gyvenimo, tačiau
žiūrint filmą buvo nuobodu, nes aišku, kad toji perteikta nesuaugusio vyro
problema niekur nenuves, nebent į susinaikinimą ir vienatvę, narkotikus ir
užmarštį. Liberalūs gėjų santykiai kine jau seniai neidealizuojami kaip
stipresni už heteroseksulų, šiuo atveju politiškai režisierius nieko nenori
įtikinti; galiausiai ir LGBTQ pasaulyje viskas labai nepastovu, trapu ir daug
dramų, galgi dar daugiau, nei galime įsivaizduoti. Visgi Agatos nėštumas filmui
pridavė muilo operos skonio, intriga pamažu dingsta ir mes matome tik
besiblaškantį Tomą, kuris nori viso pasaulio ant padėklo, trokšta visko, kas
juda ir teikia malonumą. Jeigu ir tiko bei patiko šis filmas, tai žinoma, kad
verta traukti žiūrėti dėl spalvingo ir įsimenančio Franz Rogowskio vaidmens,
kuris, beje, jau antrąkart vaidina temperamentingą homoseksualą. Tiesa, verta
paminėti jo ir aktoriaus Beno Whishaw sekso sceną, kuri beveik jau buvo
priartėjusi prie pornografijos, tad kėdėje įsijautus į sceną su žiūrovais
galima pasijausti šiek tiek keistai, bet o kodėl gi ne?
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 6.7
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą