Filmas: "Delinkventai" / "Los delincuentes"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Pamažu manasis Kino pavasaris eina prie pabaigos ir taip... pradėkime apžvalgą apie filmą nuo švietėjiškos veiklos. Štai ką sako Visuotinė lietuvių enciklopedija:

 

delinkveñtas (lot. delinquens, kilm. delinquentis – nusižengiantis), teisės pažeidėjas; asmuo, padaręs deliktą.

 

Apie tokius nusižengiančius filmą sukūrė argentiniečių režisierius Rodrigo Moreno, pavadinęs savo naujausią filmą „Delinkventai“ (ispan. Los Delincuentes) (2023), pastarasis sulaukė gerų kino kritikų įvertinimų, o pats filmas įtrauktas į Kino pavasario repertuarą. Ne kiekvienas dabar pasiryžta tokiems ilgiems filmams, nes seansas trunka kiek ilgiau nei 3 valandas, todėl dažnas pagalvoja: ar verta?

 

Šiaip šiemet ir paskutiniuosius „Kino pavasario“ sykius pasigendu Lotynų Amerikos ir ispanų kino, kurį tikriausiai išstūmė azijietiški hitai. Kur „Gojos“ laimėtojai ir žinomos nepriklausomo ispaniško kino žvaigždės, su kuriomis, regis, augau Kino pavasaryje? Tarsi nustumta į antrą planą, o galgi ir jų kino ambicijos bei realizacija nebepasiekia aukšto lygio? Sunku pasakyti, tačiau džiaugiuosi, kad šiemet bent vieną Lotynų Amerikos filmą pavyko pamatyti.

 

Istorija pasakoja apie du bankininkus draugus – Moraną ir Romaną. Vieną dieną Moranas apiplėšia savo darbovietės banko saugyklą su tikslu, kad perduos pinigus savo kitam draugui, o jis savanoriškai atkalės trejus metus kalėjime, o išėjęs galės gyventi iš paslėptų pinigų ir nebedirbti sunkių monotoniškų darbų. Planas lyg ir trilerio vertas siužetas, tačiau trilerio nė iš tolo neprimena. Filmas gana lėtas ir keistas, o tas keistumas iš tikrųjų labiausiai visoje toje istorijoje ir patiko.

 

Iš tikrųjų žiūrėjau ir galvojau: ar tai tikrai komedija? Ar turėčiau šiojo filmo atkarpoje juoktis? Stebiu Morano kančias kalėjime ir Romano byrančius santykius bei naująjį romaną, panašėjantį į hipišką atsipūtimą po bankinio darbo, ir nelabai suprantu, kur link filmas mane kreipia. Režisierius išgauna keistą filmo tekstūrą, lėtą egzistencinę melancholišką natą, tačiau siužetiškai jis nenutolsta nuo komercinių siužetinių šablonų, priešingai – ištęsia juos tarsi gumą, kuria retsykiais sunkiai paaiškinamą istoriją, kuri tikriausiai byloja argentiniečių darbo etikos ir kultūros perdegimą: žmonės nebemato prasmės gyventi vien tik dirbdami ir durstydami galą su galu didmiesčiuose, jie pasiilgo kaimo ir gamtos, laiko sau ir romantikai, santykiams, o ne greitam vartojimui ir pasiekimų bei rezultatų visuomenėje karjeros darymui. Veikėjas galiausiai išeina iš kalėjimo ir jo laukia kitoks gyvenimas, tačiau filmas... Jis man toks eklektiškas ir dėl to sunku nuspręsti, ar tai filmo stiprybė, ar trikdis. Tačiau žiūrisi retsykiais įdomiai, o kai kada, atrodo, patenki į nieko nesakančią sceninę duobę ir tiesiog stebi, kaip veikėjai turškiasi vandenyje 10 minučių ir kaitinasi saulėje. Visgi nesigailiu, kad žiūrėjau, nes tai buvo kitokia kino patirtis, nei tikėjausi.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 86/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela