Filmas: "Motinos instinktas" / "Mothers' Instinct"

 

Sveiki,

Prancūzų aktorius Benoît Delhomme savo karjeroje sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį, tačiau tik visai neseniai debiutavo kaip režisierius su filmu „Motinos instinktas“ (angl. Mothers' Instinct) (2024), pasikviesdamas dvi „Oskaro“ žvaigždes – Anne Hathaway ir Jessica Chastain, todėl filmas – nori to ar ne? – tapo pastebėtas plačiosios publikos.

Apie žiaurų ir nenuspėjamą motinos instinktą Holivudas ir apskritai nepriklausomas kinas dažnai mėgsta kurti visokias istorijas, dažniausiai tai kliše tampantis leitmotyvas, kuris verčia nusižengti moralei ir dorovei. Ko motina nepadarytų dėl savo vaikų gerovės? Panašiai kalbama ir šiame trileryje apie dvi kaimynes ir geriausias drauges Alisą ir Seliną. Abi turi vieno amžiaus mažamečius sūnus, kurie lanko pradinę, viena nuo kitos nieko neslepia ir netgi gali bet kada įeiti į namus, nes raktus taip pat patikėjusios viena kitai. Nesunku suvokti, jog trileryje tai bus lemtinga klaida, nes artima draugystė gali peraugti į žiaurų ir nuožmų kerštą. O ko trileryje galima daugiau tikėtis? Viskas pagal receptą, tad daug iš filmo nereikia ko tikėtis.

Tiesą sakant, filmas vaizduoja XX amžiaus šeštą dešimtmetį, kada moterys buvo nepaprastai madingos. Pagrindinės veikėjos rengiasi kaip nužengusios nuo Milano podiumo – pavydėtina, ką? Taigi filmas dekoratyvus tarsi lėlių namelis. Netrukus paaiškėja, kad ir pačios filmo scenos nepaprastai teatralizuotos, nenatūralios, prisodrintos nejaukių, bet visgi teatrui būdingų pauzių. Filmas turi pretenziją į dekoratyvinį kiną, tad ir kalba bei kompozicija atrodo retsykiais taip nenatūraliai perspausta, kad kelia net erzelį. Pavyzdžiui, vienas vaikas miršta nukritęs nuo balkono, o istorija projektuojama taip, kad nuo to balkono tuoj nukris ir kitas – tarsi statistiškai žaibas trenktų kelis kartus tuo pat metu į tą pačią vietą.

Bandoma žaisti pagrindinių veikėjų pažeista psichologija, kuri atrodo vienkryptė, neįtikinanti ir perdėtai nugludinta. Veikėjos visos veikiamos tik dėl baimės netekti vaiko, tačiau kitų sudedamųjų, regis, nelabai belikę. Pavyzdžiui, visiškai nykus ir storžieviškai pateiktas antraeilių vyrų veikimas, tarsi jie tebūtų pirmykščiai medžiotojai, kurie tik dirba ir parveža į namus atlyginimą, kad galėtų išlaikyti didžiulį namą ir žmonų automobilius... Filmas išėjo teatralizuotai tamsus, čia daug kas pastatyta pagal klasikinius parametrus, todėl daugelis dalykų nuspėjami, įskaitant ir filmo finalą, kuris netgi šiek tiek nuvilia. Filmas įdomus nebent dėl pagrindinių veikėjų amplua, o tas, kas mėgsta dramines aktores stambiu planu, kurios geba apsiašaroti iš vidinės pajautos, tas galės pasimėgauti Hathaway ir Chastain vaidmenis.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 6.3

 

Jūsų Maištinga Siela