Rodomi pranešimai su žymėmis Chris O'Donnell. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Chris O'Donnell. Rodyti visus pranešimus

2014 m. vasario 2 d., sekmadienis

Filmas: "Mėlynas dangus" / "Blue Sky"




Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino juostą „Mėlynas dangus“ (angl. Blue Sky) (1994). Iš tikrųjų esu užsikrėtęs Jessica Lange ir nutariau pažiūrėti geriausius jos darbus. Taigi „Mėlynas dangus“ buvo vienas iš pirmųjų taikinių jos filmų epopėjoje. Šis filmas sukurtas iš tikrųjų 1991 metais, tačiau dėl kompanijos bankroto filmas pragulėjo kelerius metus lentynoje ir pasirodė 1994 metų antroje pusėje ir buvo gan vidutiniškai priimtas kino kritikų, tačiau tai nesustabdė Jessicai Lange už šį vaidmenį gauti beveik visus svarbiausius kino aktorės apdovanojimus – Auksinį Gaublį, Ekrano Gildijos, Čikagos, Los Angeles ir Oskaro apdovanojimus.

Filmas pasakoja apie 1960 metų „idealios“ šeimos lizdelį – karininkas turi infantilią žmoną, kuri nėra rūpestinga motina, veikiau ji vaikiška, seksuali viliokė, kuri vis dar trokšta būti garsi Holivudo žvaigždė. Atsikėlus gyventi į naują vietą, majoras iškviečiamas į darbą toli nuo namų, o apie seksualią mamytę ima rėžti sparną įtakingas vedęs karininkas. Netrukus blondinei tenka aiškintis tiek miestelio motinoms, tiek savo vyrui ir dukroms, kol galiausiai ne tik, kad viskas nesusitvarko, bet meilužio dėka vyras uždaromas į beprotnamį ir poniutei tenka per vieną naktį atsisakyti visų svajonių apie Holivudą ir pagaliau suaugti bei tapti atsakinga motina-žmona.

Šis vaidmuo labai tiko Jesicai Lange, nes tai ryškus charakterio virsmas ir jis jaučiamas per visą filmą, bet, mano nuomone, tai tikriausiai ir yra viso filmo „gėris“, nes pati istorija pasirodė gan nuobodoka, galgi net banali. Žiūrėjosi vietomis nuobodžiai, o ir prisiminiau, kad vaikystėje teko per TV regėti šią juostą. Aišku, tai nėra prastas filmas, bet lyginant su tuo, kokius filmus mes dabar turime, šis istorinių filmų kontekste lieka tik pilkokas akmenėlis upės dugne. Filmą verta žiūrėti nebent tik dėl Jessicos Lange, kuri pademonstravo įdomų charakterį, tačiau manęs nesužavėjo taip, kaip iš tikrųjų tikėjausi.

Mano įvertinimas: 5/10
IMDb: 6.4


Jūsų Maištinga Siela

2013 m. balandžio 1 d., pirmadienis

Filmas: "Moters kvapas" / "Scent of a Woman"




Sveiki visi,

„Džo Bleko viešnagės“ režisierius 1992 metais pristato juostą „Moters kvapas“ (Scent of a Woman), kuri anuomet traukė ir dar vis traukia ne vieną žiūrovo akį. Sena juosta apie aklą vyruką 1993 metais buvo nominuota keliems „Oskarams“, iš kurių pirmąjį „Oskarą“ iškovojo vienas garsiausių pasaulio aktorių – Al Pacino. Sugundytas apdovanojimų ir puikių čionykščių lietuvių atsiliepimų apie filmą, nutariau pažiūrėti, kas čia jau tokio nuostabaus ir nepakartojamo.

O filmą, pasirodo, esu matęs gilioje vaikystėje, tik beveik nieko neatsiminiau, išskyrus finalą ir pasivažinėjimą Ferrari. Žinote, filmas susižiūrėjo pakenčiamai įdomiai, negaliu pasakyti, kad kūlversčiais į jį įkritau ir buvau užliūliuotas, tačiau žiūrėti tikrai nebuvo įdomu. Filmą puošė ne tik šaižus, gal kiek erzinantis Al Pacino kuriamas personažas – aklas gyvenimu nusivylęs seniokas, bet ir tada dar jaunas Chris O‘Donnell, kurio vaidmuo ir personažas labai patiko – toks trapus, sąžiningas, bet kartu viduje turintis begalės ryžto ir drąsos.

„Moters kvapas“ neabejotinai filmas apie sąžinės vertę žmogaus gyvenime ir tik vėliau seka kitos esmės. Nors filmas senas, pakankamai lėtas, tačiau jis kažkuo patraukia – labiausiai savo pasakojimu. Tenka pripažinti, kad filmas truputį pasirodė ištęstas, kažko jame buvo per daug, kažko per daug naivaus siužete. Netgi priminė neseniai per Lietuvą labai populiariai praūžusį prancūzų filmą „Neįmanomieji“ – apie neįgalų senioką ir juodaodį šmaikštuolį, tik „Moters kvapas“ visgi labiau draminis kūrinys, pastatytas pagal XX amžiaus paskutinio dešimtmečio standartus, kada žinai, jog pabaiga bus gera ir šviesi, nesvarbu, kokie herojai bebūtų kietašikniai ir nesusivokėliai. Nepasakyčiau ir tai, kad Al Pacino sužavėjo, taip, jis vaidino gerai, pakankamai įtikinamai, bet jo personažas pasirodė per daug dirbtinas, nenatūralus, kažkoks sintetinis ir pats filmas nuolat atsirūgo kažkokiu keistu sintetiniu smarsu, tačiau, kaip minėjau, žiūrėti tikrai galima.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 59/100
IMDb: 8.0


Jūsų Maištinga Siela