Filmas: "Kaimynai" / "Sentimental"

 

Sveiki,

 

Žinote, pasiilgau tamsių, galingų ir įtraukių ispanų ir Lotynų Amerikos filmų, nusagstytų Gojos kino apdovanojimais, tačiau pastaruoju metu nieko nebepamatau, vien tik pavienes abejotinos vertės komedijas su tais pačiais kažkada pamėgtais aktoriais. Nenoriu nieko sakyti, reiktų pasidomėti, ar kartais ispaniško kino rinką neištiko kino recesija? Šįkart nusprendžiau pažiūrėti ispanų režisieriaus Cesc Gay komediją „Kaimynai“ (ispan. Sentimental) (2020). Su pastarojo režisieriaus darbu „Trumanas“ (2015) kadaise susipažinau per Kino pavasarį. Anuokart istorija apie dviejų vyrų draugystę paliko smagų, lengvo, bet prasmingo filmo įspūdį.

 

Žinoma, filmas „Kaimynai“ yra ne toks ryškus kaip „Trumanas“, bet savito žavesio turi. Kas labiausiai gali užknisti, kai gyveni daugiabutyje? Ogi kaimynai ir jų skleidžiami garsai už sienos. Dėl perdėto seksualinio gyvenimo ir orgijų kenčia žemiau gyvenanti „atvėsusi“ pora, kuri kandžiai tarpusavyje bendrauja, tarsi būtų Elas ir Pegė Bandžiai iš serialo „Vedęs ir turi vaikų“. Jie nervinasi dėl kaimynų, tačiau pakviečia juos vakarienei, kad galėtų ne tik pabendrauti, bet ir pasakyti, jog jų seksualinis triukšmas verčia iš koto. Galiausiai šioji vakarienė tampa hiperbolizuota mandagumo ir įžūlumo parodija, tam tikra porų terapine priemone, susivokti ne tik savo seksualiniuose santykiuose, bet ir apskritai gyvenime. Galiausiai kaimynai pakviečia kaimynus į seksualinę orgiją ir vienas iš partnerių visgi iškart sutinka... Na ir prasideda!

 

Iš tikrųjų pats režisierius parašė šį scenarijų, o pagalvojau, kad adaptavo kokią pjesės medžiagą, nes filmas teatralizuotas, labai tinka teatro scenai. Lengvai pastatomas, nes visas veiksmas vyksta vienu laiku ir viename bute. Filmo tekstūra kaip komedijos primena absurdiškų situacijų komediją, buto spalvos, aktorių išraiškos – legendinio serialo „Draugai“ braižą. Iš tikrųjų smagu stebėti šias poras, nes didžiausias absurdas kyla iš to, kas slapta, kas privatu, kas po antklode, o čia režisierius per dialogus ir scenas iškelia į viešumą – kaimynai įtraukiami į bendrą savotišką santykių analizės ir išgyvenimo komuną. Nepasakyčiau, kad filmas režisūrine ar vaidybine prasme kažkuo labai ypatingas, priešingai – sustyguotas labai panašiu ritmu kaip ir daugelis pokalbiais ir komiškomis situacijomis grįstų filmų, kai žiūrovui aišku, kur yra veikėjų lūžio taškas, kulminacija, tvarkingas ir aiškus susitaikymas. Filmas masėms, bet linksmas.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 6.6

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trumanas" / "Truman"

Sveiki,

Ar galima įsivaizduoti „Kino pavasario“ festivalį be ispaniško kino? Tikriausiai, kad ne. Kaip ir mano repertuare – jam visada atsiras vietos, nes ispanų kinas nuostabus ir jam reiškiu dideles simpatijas. Cesc Gay komedija ir drama „Trumanas“ (ispn. Truman) (2015) tikriausiai daugelį nepaliks abejingo, netgi tų, kuriems nepatinka nekomercinis kinas. Iš esmės tai pripažintas geriausias ispanų metų filmas, pelnęs 5 „Gojos“ apdovanojimus, įskaitant ir aktorių duetą. Tai tokio filmo nepamatyti, tikriausiai, didelė kino maniakų nuodėmė.

Iš tikrųjų kuo toliau, tuo labiau nekenčiu filmų apie mirštančius nuo vėžio. Siaubingai atsibodusi tema, nuo kurios jau ima sukti vidurius – kiek gi galima? Na, tiek to, šia tema, berods, ispanų filmo dar nemačiau. Meluoju. Mačiau, tačiau „Gojų“ statulėlės ant filmo nesninga vien dėl temos. Sakykim, kad filmo siužetas daugiau nei banalus: atskrenda senas draugas iš Kanados į Ispaniją aplankyti vėžiu sergančio draugu su tikslu jį priversti gydytis, nors šansų praktiškai nėra. Keturias dienas vyrai smaginasi ir savotiškai aprauda draugystę, moteris ir gyvenimą. O kur dar tas senas šuo Trumanas? Žodžiu, viskas bla bla bla, tačiau režisieriui pavyko magiškas dalykas – išgauti pačių šilčiausių ir pačių įvairiausių vyriškos draugystės formų, kurios pasiekia žiūrovą, sėdintį salėje. Regis, nededant daug pastangų, jam pavyko lengvai nupasakoti visas pagrindines žmogaus fundamentaliąsias vertybes su tokiu subtiliu humoru, bet nebanaliai, neperspaudžiant. Kasdienybė, trumpėjantis gyvenimas, žmogaus ryžtas ir baimė pasakyti sūnui ir tam pačiam šuniui „sudiev“. 

Ar teisinga buvo filmą pavadinti „Trumanu“? Šuo kaip ištikimybės ir draugystės simbolis, įprasminantis vyrų draugystę. Pagrindinis veikėjas braukia ašaras, atsisveikindamas su šunimi, tačiau ne su šunimi atsisveikina, o su savo draugu, kuriam negali pasakyti viso labo, todėl reikalingi simboliai. Simboliai padeda pasakyti ir išlaikyti emocijas, nesuskystėti, tačiau imlus žiūrovas supranta režisieriaus sumanymą. Ir Dieve, tikrai geras šis filmas, paliekantis pilną krūtinę kažin kokio noro gyventi, šviesos, kad gyvenimas nesibaigia, kad reikia kvailioti, būti žaismingiems ir, et, ką čia pasakoti, pozityvus, šmaikštus filmas tiks ir patiks daugeliui.

Tiesa, aktorių duetas Ricardo Darin ir Javier Camara – pritrenkiančiai atskleidė veikėjų ryšius ir pastangas, ką jau sakyti apie režisieriaus kūrybinį sumanymą. Žinote ką? Nematau nė vienos sumautos priežasties, kodėl šio filmo nebūtų verta žiūrėti.

Mano įvertinimas: 9.5/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Aš tokia susijaudinusi" / "Los amantes pasajeros" / " I'm So Excited!"

Sveiki,

Pernai intensyviai draugavau su Pedro Amlmodovaro senaisiais darbais ir vis tiek visų nespėjau peržiūrėti. Pernai kaip tik pasirodė dar viena jo juosta „Aš tokia susijaudinusi!“ (ispn. Los Amantes Pasajeros), kuri lyg ir žymi naują P. Almodovaro kūrybos atkarpą po ilgai, net du dešimtmečius trukusios rimtų dramų kūrybos distancijos. Almodovaras grįžta prie komedijų ir...

Net nežinau, ką ir be pasakyti. Man labai patiko jo dramos, jomis žavėjausi, mėgavausi spalvomis, charakteriais, siužetu, bet ir jo komedijos puikios, ypatingai pamenu „Moterys ties nervų krize“ taip pat „Aistrų labirintai“. Almodovaras ir šįkart spalvingas, išradingas, neatsisako sarkazmo, kičo, ironijos, banalių juokelių ir perdėto seksualumo – nutūpti negalinčiame lėktuve visi prisigeria, „apsineša“ narkotikais ir mylisi, išpažįsta savo skaudulius, viltis ir tuo tarpu keičiasi jų gyvenimai. Filme, kaip ir visada, pilna homoerotinių juokelių, miuziklo motyvų... Filme pasirodo vienos ryškiausios ispanų aktorių žvaigždės, kurios ilgus dešimtmečius ištikimai dirbo su Pedro Almodovaru.

Prisipažinsiu, kaip ir daugelis, nemanau, kad šis režisieriaus darbas šedevras – jaučiasi lengvumas, atokvėpis, lyg režisierius kurtų ne svarbų kūrinį, tačiau šiaip smagintųsi. Tai nėra režisieriaus geriausias darbas, galgi net vienas prastesnių, žvelgiant į jo kūrybos retrospektyvą, bet tikrai, kaip komedija, filmas neprastas. Prisijuokiau, pasilinksminau, praleidau gerai ir turiningai laiką, lyg žiūrėdamas kokią F. Ozono „Aštuonias moteris“. Rekomenduoju vietoj „Amerikietiško pyrago“ – tai kur kas originaliau ir įdomiau! 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Blogas auklėjimas" / "La Mala Educacion" / "Bad Education"

Sveiki visi,

„Blogas auklėjimas“ (La Mala Educacion) (2004) tikriausiai yra vienas tamsiausių ir baugiausių Pedro Almodovaro kino filmų, kuriuos man teko regėti. Sakoma, kad režisierius prie šio filmo scenarijaus dirbo daugiau nei dešimt metų. Na, po dviejų itin sėkmingų paskutiniųjų kino juostų, kurie gavo „Oskarus“ ir kitus apdovanojimus, „Blogas auklėjimas“ nebeprisikasė prie šio apdovanojimo, nors, mano akimis, ši Pedro juosta yra vienas stipriausių jo darbų. „Blogam auklėjimui“ buvo suteikta galimybė atidaryti tarptautinį Kanų kino festivalį, o kino kritikai negailėjo liaupsių, teigdami, kad ši juosta yra viena geriausių Pedro Almodovaro darbų, kuris pareikalavo 5 milijonų, o pasaulyje uždirbo per 40 milijonų JAV dolerių, - skirtumą pajaučiat?

Negana visko, „Blogas auklėjimas“ yra vienas asmeniškiausių Almodovaro filmų, sakytum, beveik autobiografinis. Mat, pats režisierius vaikystėje mokinosi griežtoje katalikų mokykloje, kur laisvė ir seksualumas buvo ribojamas, o už šydo rasdavosi kunigų išnaudojami mokiniai. Tai režisieriaus susipriešinimas su katalikų religijos pasauliu, todėl filmas sulaukė iš šios organizacijos žaibiško pasmerkimo, - o ar galėjo būti kitaip?

Man asmeniškai labiausiai žavėjo du dalykai: scenarijaus voratinklis ir superinis aktorių pasirodymas. Neįtikėtinai patrauklus, bauginantis, painus ir įdomus scenarijus, apimantis tokias žmonių tapatybių pokyčius ir realybių žaismus, kad vargiai bau rasčiau kažką panašaus. Mano akimis, tai neabejotinai stipriausias Almodovaro sukurtas scenarijus, pranokstantis net „Oskaro“ darbus. Na, ir žinoma, pedofilijos tema ir dar katalikų regulos rūbuose visada patrauks labiau dėmesį, nes tikriausiai tokie mes esame silpni šiame konflikte. Net transvestitų šou, kurio pilna šiame filme nebaugina tiek, kaip berniukų susitikimas su aistrai neatsispiriančiu kunigu... Pagrindinį vaidmenį sukūrė meksikiečių dievaitis Gael Gracia Bernal‘is, kuriam teko suvaidinti net tris tapatybes – Ignacijaus brolį Chuaną, Anchelį bei transvestitą Zaharą, pastarasis vaidmuo ypatingai spalvingas ir įdomus, tikęs Bernaliui. Jokių priekaištų neturiu ir kitiems ispanų aktoriams. Tai vienas iš tų Almodovaro filmų, kur pagaliau nedominuoja jokia moteris, viskas vyksta „vyrijoje“, tačiau netrūksta moteriško dvelksmo, kurį sukuria transvestitai ir transeksualai.

Kriminalinio pobūdžio filmas laviruoja tarp kuriamo filmo „Vizitas“ ir tikrų filmo herojų. Talentingai ir meistriškai sukurtas filmas filme, apsuptas persipynusių personažų, retrospektyvų ir kriminalinio skonio. Bauginančiai talentingas ir įtaigiai susmūgiuojantis filmas, kuris neturėtų palikti abejingo kino gurmano.

P.S. Artimiausiu metu filmas turėtų pasirodyti torrent‘uose titruotas lietuviškai. Pasirūpinau vertimu. Jau šiuo metu galite ten rasti ką tik mano išverstą Pedro Almodovaro filmą „Viskas apie mano mamą“ (1999).

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Liusija ir seksas" / "Lucia y el sexo" / "Sex and Lucia"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti ilgai mano sąrašuose „sėdėjusį“ ispanų filmą „Liusija ir seksas“ (Lucia y El Sexo / Sex and Lucia) (2001 m.). Ganėtinai senas ispanų filmas, tačiau nesenas tikriems kino gurmanams. Julio Medem yra vienas puikiausių kino genijų – man. Ir tai yra trečiasis jo darbas, kurį man teko pamatyti – „Maištingoji Ana“ (2007 m.), „Kambarys Romoje“ (2010 m.). Na, iš tikrųjų visada susilydau bežiūrėdamas Julio Medem darbus – jie puikūs! Prisodrinti ypatingos erotikos, o „Liusija ir seksas“ yra tikrai pilnas nuogybių – gražių, nebanalių, meniškai ir dvasiškai užpildytų nuogybių. Nežinau kito režisieriaus, kuris per aistrą parodytų tiek daug įdomios, intriguojančios ir prikaustančios žmogiškosios gelmės. Sakau jums, tai ne koks Tinto Brasas! 

Filmo fabula, kaip ir buvo galima tikėtis iš J. Medem‘o, yra paženklinta mistikos – rašytojas, kuris gyvena realiame gyvenime ir užmezga intymius santykius su tik iš pirmo žvilgsnio lengvabūde Liusija, pamažu persikelia gyventi į savo rašomos knygos pasaulį, pamažu personažai ima maišytis ir iš jo asmeninio gyvenimo ir knygos gyvenimo lipdosi susikryžminęs gyvenimas, kurių herojai susiduria vienas su kitu ir paaiškėja, kuo baigiasi paslaptingas rašytojo Lorenzo dingimas.

Praėjus 5 minutėms filmui, jau neabejojau, kad filmas mane, švelniai tariant, užves. Žiūrėjau tas erotines žaidimo scenas ir pagalvojau, kokie nuostabūs vyro ir moters santykiai, koks nuostabus yra seksualinis potraukis ir koks jis svarbus mūsų gyvenime, ir kaip jį, aišku, reikia išnaudoti. Reiktų parašyti visai atskirą knygą apie J. Medem personažų laisvo pasaulio ir laisvo gyvenimo išjautimą – tai visiškas „atsikabinimas“ nuo mums įprastų ir kaustančių dorybių kaip kuklumas, racionalumas, pastovumas, religinis užsiangažavimas, atsargumas, visuomenės normos, vertybės, nuostatos – viskas eina velniop, kai įsijungi Medem filmą, personažai man visada yra įkvepiantys, skaudūs, pilni aistros ir kartu nuostabaus laisvės potyrio. Žiūri ir galvoji, kad gyvenimas iš tikrųjų yra nesibaigiantis stebuklas, tik reikia jį gyventi kaip Julio Medem personažai.

Garsūs ispanų aktoriai garantuoja aukšto pilotažo vaidybą, režisūra – ar apie ją dar galima ką nors pasakyti? Man patinka tokie filmai, kurie nepasako visko iki galo, gal net nesuvokiami paprastu protu iki galo, juose ir filosofijos, ir meilės, ir klausimų, daugiavariančiai atsakymai, mįslės – visa tai sumaišius galima nulipdyti tai, ką vadinu pojūčių filmu. Tokį kiną reikia mėgti, tokį kiną reikia prisijaukinti, kitaip nieko nebus.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 65/10

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com