Šios dienos daina: Lady Gaga "Applause"

Sveiki, 

Žinote, su Lady Gaga yra viskas tvarkoje. Moteris turi galvą ant pečių, gal ne tokią riestą nosytę, bet tai gal dėl jos ji turi tą specifinį balsą. Juk bebalse jos tikrai nepavadinsi, dainuoja gyvai ir lanksti matomai. Štai artėja jos naujojo albumo išleistuvės, kuris vadinasi „Artpop“. Apie jį jau buvo kalbėjusi viešėdama ir Lietuvoje, sakydama, vienam iš paimtų į užkulisius vaikinukų, kad ketina „Artpop“ padaryti tikru menu, nes jai nusibodę dainuoti komercines balalaikas. Tada aš pamaniau, kad aha, mergužėlė tai tikrai nustebins, kai nusimes tuos gagiškus rūbelius ir užtrauks tikrą meną. Taip ir norėjosi tikėti, o kad albumas ketina būti itin produktyvus, to neslėpė ir spauda, kurioje jaunoji atlikėja pareiškė, kad šiam albumui buvo parašiusi per 50 dainų, tik beliko atrinkti kurias verta sudėti į šį albumą. Nerimo kalbos, kad albumas gali būti sudarytas iš dviejų dalių, vienas meninio bagažo, o kitas laidygagiškas...

Visai neseniai įvyko pirmojo singlo premjera „Applause“, o šiandien ir video klipo premjera. Daina jau jaudina daugelį Gagos klausytojų ir ketina vėl sugrįžti į klausomiausių „gabalų“ Olimpą. Tačiau mano lūkesčių Lady Gaga taip ir nepateisino, pirmasis singlas pakankamai artimas praėjusiam jos albumui – daug triukšmo, elektros, virpesių, kurie Gagos balsą, mano ausimis, bent pradžioje paverčia senos moters verkšlenimu. Aišku, po to daina įsibėgėja ir tampa ritminga, tačiau hitu nepavadinsi, kuris iškart įlįstų į galvą kaip legendiniai jos hitai „Poker Face“ ar „Bad Romance“, „Alejandro“. Tačiau pasiklausiau ne vieną kartą ir pamaniau, kad visgi daina pradėjo „vežti“. Nežinia, koks jos likimas, bet matomai populiarus. Vos paskelbtas video klipas per pirmąsias valandas sulaukė net 100 tūkstančių peržiūros. Pats vaizdo klipas taip pat nieko pernelyg nesiskiria nuo gagiškų klipų – toks pats neopostmodernas, su siurrealistiniais simboliais, mano akimis, gal kiek geresnis nei praėjusio albumo vaizdo klipo debiutas „Born This Way“. Regis, „Artpop“ toli gražu nepateisins noro Lady Gagos eiti nauju keliu, o teks vadovautis ta pačia formule.

O ką Jūs manote apie „Applause“?

Pasiklausykime ir pasižiūrėkime: 

Jūsų Maištinga Siela

Neišspręstas šiandienos "Obuolio klausimas"

Sveiki, 

Įsivaizduoju pagyvenusias kinų moteris, kurios ryte keliasi anksti, žinoma, ne karvių melžti, bet įsispyrusios į kroksus, kuriuos pigiai išlieja jų šalies fabrikuose pagal amerikiečių užsakymą, liuoksi jaunos stirnos eisena daryti kovos meno judesių į didelę aikštę, kad po to „Delfis“ galėtų nuostabos patosu parašyti prie mokslo, pramogų ar netgi nusikaltimų ir nelaimių skilties, jog 90 metų senutė ant „ožio“ vartaliojasi neprasčiau nei 20 metų gimnastė, nusproginant juodu pavydu mūsų pensininkus, kurie susirietę į sraiges žiūri į besitrankančias musės į lango stiklą ir galvoja, kad pinigų „Kobros“ nuodų balionėliui nebėra. Lygiai taip pat, praėjus valandai ar dviem, Indijos krantus pasiekusi saulė prie Gango ir Indo sutrauks ilagpimpius nuogalius jogos meistrus, kurių jogos kilimėlis „n“ kartų švaresnis nei jų dredais sumesti plaukai į gyvatiškai suveltas lietaus išgairintas sruogas, kuriomis, dievaži, nežinosi, dar gali ir pasismaugti. Dar keletas valandų, dar keletas puodelių kavos ar arbatos kažkur tarp debesų, šen arba ten, ir Saulė pasieks musulmonų žemes, kur šie atsigręžę į Meką, kas žino, gal net naudodamiesi kompasu, stačiai daužys galvą į grindis ir po to eis gerti „čajaus“, vietinės opiumo arbatos arba iš nuobodulio prikuls trečiąją žmoną. Dar truputis ir saulė pasieks Europą, kur netoli Vatikano vienuolės džiaustys ką tik iš „skalbenkės“ ištrauktas itališkas liemenėles ir skubės į pirmas mišias, kaukšėdamos klasikiniais padorias moteris primenančiais bateliais, po pažastimi, išdepiliuota „Veet“, suspaudusios maldaknyges – Italijoje juk tvanku po abitu. Jos intelektualiai judės ir užprogramuotai žegnosis, nes žino, kad taip daryti reikia kiekvieną dieną, o dar geriau – jos žinos, kad jos pačios žino, jog jos nori tai daryti savo valia, o žinojimas beveik tas pats, kas tikėjimas...

...bet ne apie tai norėjau rašyti, nežinau, kodėl įžanga išėjo tokia nieko verta, kai kas pasakytų, tulžinga, tikriausiai rašymo poreikis savaime maigo klavišų lentą. 

Šiandien valgiau obuolius sode. Tikrinau, ar nepernoko, nes vasariniai greit pūva ir krenta į žolę. Nieko nepadarysi. Pilnas sodas visokiausių gyvių, subrendusių ir poruotis aptingusių gyvių, nes jau ruduo ir „neapsimoka“. Kainapjūtė kažkur toli, už mano kaimo, prekybos centruose taip pat eina į pabaigą, ten sunkvežimiai privežė daug mokyklinių flomasterių ir sąsiuvinių – storų ir tradicinių, po 12 puslapių, kuriuos labiausiai mėgsta mokytojai, kadangi jie daug nesveria ir tampytis nereikia. Iš kur žinau? Nes pats mačiau, gyvenau, girdėjau. 

Taigi, valgau sau obuolius sode ir mąstau apie karą Sirijoje, aplinkui skraido įplyšę ir susenę, apsunkę drugeliai, mačiau vakar kaimynų katiną juos stebint, bet vis tiek galvoju apie Siriją. Būtent šiandien iš ten į Iraką perbėgo 100 tūkstančių pabėgėlių, dievaži, kaip kokia Klaipėda nutekanti į pietus, Kaliningradą. Tie žmonės dabar išsigandę, vat, šiuo momentu, pilni vilties, kad viskas aprims ir galės grįžti, daugelis galbūt palikę giminaičius, neturi ko valgyti, galbūt ir geriamo vandens, o ir nežinia, kas jų laukia Irake. Kur jiems eiti, kai kažkas žaidžia karo žaidimus, sakydami, kad tai toks karas ir tai natūralu, kad žūsta žmonės. Valgydamas obuolį prisiminiau, kad ryte žiūrėjau filmą apie karą, kur išžudę vyrus, moteris pasiliko prievartavimams. Pagalvojau, kad kol valgau šį obuolį, Sirijoje prievartaujama ne viena alkana moteris ir nebegalėjau nuspręsti, ar po to, ką suvokiu ir žinau suvokęs, kas vyksta pasaulyje, šis obuolys mano burnoje iš dėkingumo turi būti tik skanesnis, ar dėl „gero gyvenimo“ pertekliaus, Sirijos nelaimėlių atžvelgiu, tik bjauresnis? Nuspręsti buvo sunku, o saulė jau judėjo link Brazilijos, kur atsiskyrusios gentys, galbūt pasimeldusios saviems dievams, leidosi į medžioklę, kad išgyventų.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Popiežius Borgia" / "Popiežius Bordžija" / "Los Borgia"

Sveiki, kino gerbėjai,

Iš tikrųjų ispanų kinas mane ir vėl pribloškė – filmas „Popiežius Borgia“ (Los Borgia) (2006) smogė visu savo galingumu į smegenis ir širdį. Istorinis filmas apie vieną kontraversiškiausių popiežių Renesanso epochos laikotarpiu, kai menėse vykdavo atviros orgijos ir tuo pačiu metu aptarinėjami valdymo reikalai. Ypatingas žvilgsnis į Bažnyčios tamsiosios istorijos vingius, kuriuos ši organizacija yra linkusi gėdytis ir mažai prisiminti. Kryžiaus žygiai ir sustiprėjusios inkvizicijos išties neglostė tuokart žmonių, bet didžiausias dėmesys šįkart sutelktas į Bordžijos šeimą ir lyg per didinamąjį stiklą rodoma, kas ir kaip daugiau ar mažiau vyko. Tai išties drąsu, jei prisiminsime, kad filmai apie popiežius dažniausiai būna šiek tiek iš šalies, sudievinant jų valdžią.

Tais laikais Vatikanas ir popiežius nebuvo atsietas nuo politikos ir tai suprato visa liaudis kaip savaime suprantamą dalyką, tik mums dabar atrodo, jog Vatikanas tik iš tolo apsimetė šventu ir nepolitizuotu, - nė velnio. Popiežius tik iš toli atrodė kaip tikras Dievas, bet iš arti, rūmams, menėms ir raštininkams jis buvo paprastas mirtingas, kurį netrukus turėtų pakeisti kitas popiežius. Įdomūs istoriniai potėpiai, politiniai dalykai, stulbinamas Bordžijo šeimos valdymas ir iškėlimas turėjo nepaprastai daug padarinių ne tik pačiai šeimai, bet ir visos Italijos raidai. Kas žino, jei Bordžijoms būtų pasisekę, gal šiandien Europa ir pasaulis atrodytų kiek kitaip, juk visgi kūrėsi nauja ir pavojinga dinastija, tik laimei, kad ji per didelį norą daug aprėpti ir naikinti, žlugo.

Nepaprastai išvystytas ir daugiasluoksnis požiūris, apimtas pietietiškos aistros, karų ir kraujo, meilės ir neapykantos, baimės ir narsumo. Prieš tai matytas danų filmas „Karališkasis romanas“, dėl kurio čia tiek daug kas leipo, tegali nusilenkti šiam sodriam filmui, jis, mano galva, kur kas vertesnis ir geresnis, tik gaila, kad tiek mažai žinomas ir nepareklamuotas. Keturių „Gojos“ nominacijų sulaukęs prabangus filmas apie sudėtingus laikus neturėtų praeiti taip sausai pro šalį, filmas, apie kurį vertą diskutuoti. O ką jau bekalbėti apie ispanų aktorių kolektyvą – visi žavūs, daugelis aktorių mano jau žinomų, ypatingai džiaugiuosi Llius Homaru, kuris sukūrė popiežiaus vaidmenį, išties labai įtaigus aktorius, dažnai sutinkamas ispanų gerose juostose, taip pat džiaugiuosi Paz Vega, Angela Molina. Nauji veidai ir atradimai – Sergio Peris–Mencheta ir Maria Velverde. 2011 metais amerikiečiai ėmė kurti serialą „Bordžijos“, kurios pasakoja šios šeimos istoriją, bet rekomenduoju pirma pažiūrėti šį filmą. Tikrai vertas ir laiko, ir žvilgsnio.

Mano įvertinimas: 9.5/10

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Krudžiai" / "The Croods"

Sveiki,

Įkvėptas „Monstrų universiteto“ nutariau nedelsiant dar ką nors pasižiūrėti iš animacinių filmų ir užšokau ant prieš pusmetį rodytos juostos „Krudžai“ (The Croods) (2013), kurį vidutiniškai įvertino kino kritikai, bet žiūrovų nepaliko abejingų. Populiariosios šiuolaikinės grafikos metodu sukurtas animacinis filmas apie urvinius žmones nustebino ir mane. Čia kur kas daugiau minties ir pamąstymų, negu galima buvo tikėtis ir galima sakyti, kad savo galia buvo netoli „Ledynmečio“ pirmosios dalies. 

Juokingas, šmaikštus ir atlapaširdis filmas turėtų patikti tiek vaikams, tiek ir suaugusiems. Puikus amerikiečių aktorių įgarsinimas, atpažįstami balsai – sodrus ir moteriškas Emmos Stone ir buko bei užsispyrusio Nocolas Cage personažo įgarsinimas buvo puikūs. Geras scenarijus, grafika puiki, nors novatoriškumu nepasižymi, tačiau laviruoja naujomis siužeto idėjomis ir savotiškai su humoru leidžia žiūrėti į urvinio žmogaus laikus, kai artėja urvinio žmogaus eros saulėlydis arba apokalipsė, apie kurią tiek daug kalbama pačiame filmuke. Ėjimas į saulę – tai savotiška metaforą, kuri išveda urvinį iš tamsios olos ir prijaukina ugnį, naują epochą, kuri amžiams pakeis žmonijos istoriją.

Vienas juokingiausių personažų – tai senelė, kuri niekada nemiršta, urvinių šeimos modelis lygiai toks pats kaip ir mūsų – vaikai pešasi, uošvis nekenčia uošvienės, vyras išgyvena dėl saugumo ir t.t. juokėlių ir gražios grafikos prisodrintas filmas tikrai nebus nuobodus, o giliausiomis ir tamsiausiomis metų dienomis tikrai turėtų pakelti ūpą ir nublokšti depresijos kaulą į kampą. Tikrai juokiausi, žavėjausi lengvumu ir paprastumu. Rekomenduoju visai šeimai!

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Monstrų universitetas" / "Monsters University"

Sveiki, kinomanai,

Šiandien noriu grįžti prie animacinių filmų ir pakomentuoti neseniai matytą juostą „Monstrų universitetas“ (Monsters University) (2013), kuris netrukus turėtų pasirodyti ir Lietuvos kino teatruose. Kartais taip nutinka, kad filmą pamatau greičiau, nei jis spėja ateiti į teatrus.

Žinoma, animaciniams filmams esu visada daugiau ar mažiau palankus, nes jų kasmet pasirodo ne vienas ir ne du, kurie verti nykščio į viršų. „Monstrų universitetas“ be jokios abejonės yra vienas iš tų animacinių filmų, kuriuos giriu ne tik aš, bet ir žiūrovai bei kino kritikai. Puikios grafikos filmas šįkart pasirenka kaip personažus baubus, suteikdami jiems žmogiškąsias „dvasias“ ir žaidžia žmogaus pasitikėjimo ir prigimties klausimais. „Viskas yra pasiekiama, jeigu to labai nori“ – tokia šio pagrindinė filmo idėja. Mažieji ir didieji monstriukai renkasi universitetą, po kurio svajoja būti Gąsdintojais. Tarp jų atsiranda mažas žalias žmogeliukas, kuris nė iš tolo neprimena baisaus monstro, veikiau kokį marsietį iš vitaminų reklamos, bet jo dvasia nepalaužiama, todėl jis tvirtai pasiryžęs pasiekti savo, todėl studijuojant jam nutinka begalės keisčiausių dalykų, sakytum, kai kurie dalykai vos ne „Amerikietiško pyrago“ adaptuota versija vaikams.

Juokauju, čia nešvankybių tikrai neišvysite. Banalu, bet net šiek tiek susigraudinau, kai monstriukui galiausiai pavyko perlipti per save, kas po to paaiškėja, jog buvo netiesa. Paprastas, bet ne primityvus pasakojimas, kuris galbūt ir jums leis nubraukti ašarą, o kad animaciniams bjauriems herojams suteikiamos „širdys“ ir tai darosi populiaru, mes metėme neseniai pasirodžiusioje animacinėje juostoje „Ralfas griovėjas“. Destruktyvūs baubai vis dažniau ir dažniau paverčiami simpatingais herojais. Gal tai ir nėra blogai, bet kokiu atveju, manau, daugeliui šiuolaikinio amerikietiško animacijos gerbėjų šis filmas turėtų patikti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela