2017 m. gegužės 23 d., antradienis

Filmas: "Francas" / "Frantz"



Sveiki, 

Prancūzų režisierius, regis, po itin kruopščiai ir atmosferiškai paruošto filmo „Provokuojantys užrašai“ buvo trumpam grįžęs prie LGBT temos ir pristatė „Nauja draugė“ apie transeksualą, tačiau jo naujausias „Cezariu“ įvertinta drama „Francas“ (pranc. Frantz) (2016), rodos, absoliučiai pranoko bet kokius lūkesčius ir tikriausiai nuo šiol bus laikomu vienu geriausiu režisieriaus darbu, tačiau netgi jam turiu šiokių tokių priekaištų.

Visų pirma, filmas laikosi ne tiek dėl scenarijaus ir laikmečio peizažo, kada po Pirmojo pasaulinio karo vokiečiai ir prancūzai buvo itin susipriešinę, bet dėl vizualių sprendimų vis palaikyti nespalvotą filmą kaip vieną iš įtaigos būdų, išryškinant aktorių veido jusles ir perteikiant aktorinį meistriškumą. Kai kam dėl viso šio efekto filmas gali pasirodyti pauzuojantis, neadekvatus, tačiau tos pauzės taip tinka, kad jų praktiškai nejaučiama, nes jos pritampa prie laikmečio bendravimo kultūros ir atrodo tinkamos. Filmas dvikalbis, todėl ale „turtingas“ europietiškai kultūriškai, tačiau apsigauti nereikia, jis istoriškai nėra turtingas, nors ir turi tokį kontekstą. Visgi tai istorija apie kaltės atpirkimą. Režisierius pasitelkia „Provokuojančių užrašų“ atmosferą, bando mistifikuoti, sukurti pseudo detektyvinę homoerotinę dviejų kareivių istoriją, kuri, pasirodo, nė iš tolo nėra LGBT temos, tik dviprasmiškos aliuzijos, kurios galiausiai pamažu subliūkšta. Siužetiškai silpnoka pabaiga, nes tie įtarimai nelabai kur žiūrovą nuveda ir istorija užuot pateikusi itin aštrią istoriją ir susmūgiavusi itin stipriai emociškai, veikiau šiek tiek nuvilia, nes baigiasi kaip kokiame devyniolikto amžiaus parašytame neįmanomos meilės romane.

Apibendrinant noriu pasakyti, kad filmas vizualiai užtikrintas, istorija intriguoja, tačiau intriga veikiau veda žiūrovą kaip prie ne itin turtingo masalo. Puikūs aktoriai, istorija konstruojama su daug žadančiu finalu, o viskas pasibaigia pernelyg ašaringai nykiai. Daug žada nuolat kaukšintys pagrindinės veikėjos vokietės Anos batai, tačiau juodos paslapties, kokios tikisi žiūrovai, taip pat nesulaukia. Gražus mistifikavimas nenuveda prie aistringos beprotybės tikriausiai sąmoningai ir dėl to, kad viskas baigiasi tarsi iššokus iš lėktuvo su atsarginiu parašiutu, gali ir nustebinti. Mane, žinantį Ozoną kaip kraštutinumų veikėjų kūrėją, tai nustebino. Filmas priminė M. Haneke „Baltas kaspinas“, tačiau šis filmas mažiau įtemptas ir nepalyginamai švelnesnis.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb: 7.5


Jūsų Maištinga Siela

2017 m. gegužės 22 d., pirmadienis

Šios dienos daina: Rag'n'Bone Man - "Human" [lyrics]



Sveiki,

Yra tokių dainų, kurios menkai kam žinomus atlikėjus per naktį paverčia tikromis žvaigždėmis. Panašiai nutiko vienam britui, pasivadinusiam Rag‘n‘Bone Man (g. 1985) su daina „Human“. Tokiu pat pavadinimu pasirodė 2017 metų vasario mėnesį ir jo debiutinis albumas. Britų provincijoje gimęs ir augęs atlikėjas dar būdamas paauglys buvo pašalintas iš mokyklos, tačiau įsisuko į muzikos grupę ir laisvalaikiu savo malonumui dainuodavo lengvą bliuzą vietiniuose baruose. Ši veikla truko apie penkerius metus, kol 2016 metais jis pradėjo solo karjerą ir jo hitas „Human“ jam atnešė svarų Britanijos muzikinio proveržio apdovanojimą.

Daina „Human“ išties puiki ir netipiška tarp tų saldžių šokio muzikos skambesio užgriozdintų paauglių ir jaunimo muzikos. Daina, kuri turi ką pasakyti savo tekstu, ritmu ir energija. Nors amerikiečių Bollboard Hot 100-tuke debiutavo 78 numeriu, daina ypač populiari tapo Europoje. Platininiu singlu tapo Kanadoje, Australijoje, Švedijoje, Austrijoje. Dukart platininiu Šveicarijoje, triskart platininiu Lenkijoje. Vokietijoje triskart auksiniu, tėvynėje Britanijoje – platininiu. Vien Europoje šio singlo kopijų parduota apie du milijonus. Apskritai kalbant, ne tik „Human“ daina gera, bet perklausiau ir visą albumą – įtikino ir patiko visa koncepcija. Išties gera, nepigi, bet visiems klausytojams prieinama muzika. Pasiklausykime „Human“:


Žodžiai / Lyrics

"Human"
I'm only human
I'm only—I'm only—
I'm only human, human

Maybe I'm foolish,
Maybe I'm blind
Thinking I can see through this
And see what's behind
Got no way to prove it
So maybe I'm lying

But I'm only human after all,
I'm only human after all
Don't put your blame on me
Don't put your blame on me

Take a look in the mirror
And what do you see?
Do you see it clearer
Or are you deceived
In what you believe?

'Cause I'm only human after all,
You're only human after all
Don't put the blame on me
Don't put your blame on me

Some people got the real problems
Some people out of luck
Some people think I can solve them
Lord heavens above

I'm only human after all,
I'm only human after all
Don't put the blame on me
Don't put the blame on me

Don't ask my opinion,
Don't ask me to lie
Then beg for forgiveness
For making you cry,
For making you cry

'Cause I'm only human after all,
I'm only human after all
Don't put your blame on me,
Don't put the blame on me

Some people got the real problems
Some people out of luck
Some people think I can solve them
Lord heavens above

I'm only human after all,
I'm only human after all
Don't put the blame on me
Don't put the blame on me

I'm only human, I make mistakes
I'm only human that's all it takes
To put the blame on me
Don't put the blame on me

'Cause I'm no prophet or messiah
You should go looking somewhere higher

I'm only human after all,
I'm only human after all
Don't put the blame on me,
Don't put the blame on me

I'm only human, I do what I can
I'm just a man, I do what I can
Don't put the blame on me
Don't put your blame on me

Jūsų Maištinga Siela

2017 m. gegužės 21 d., sekmadienis

Populiariausi viduramžių kankinimų instrumentai ir įrankiai



Sveiki,

Kaip jūs į kankinimus? Žinoma, neigiamai, tačiau kalbant apie istorinius kankinimo priemones šiaušiasi nuo vaizduotės plaukai. Tiesa, nors ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kankinimai uždrausti, tačiau akivaizdu, kad rytų pasaulyje ši prisipažinimo ar tiesiog pramoginė priemonė dar vis populiari – užklijuojamos išangės, prišeriami viduriavimo skatinantys preparatai, daužoma, talžoma, surišama, pjaustant galūnes, raunant dantis, nagus, kastruojant ir t. t., ir t. t. 

Visai neseniai skaičiau straipsnį apie iš Kolumbijos parduotą moterį sekso vergijon. Londono centre ji buvo prievartaujama pakabinta ant lynų, kai ji tuo pačiu metu gimdė... Net tuose pačiuose civilizuotuose Vakaruose kankinimai vis dar vyksta slapta, tačiau šiandien ne apie juos, o apie viduramžių kankinimų prietaisus, kurių nelabai rasite mokykliniuose vadovėliuose dėl humaniškumo sumetimų, tačiau realybė buvo ne vien šlovingos pergalės ir pamaldumas. Patys krikščionys eretikams sukūrė ištisą mechanizmą, kaip kuo skausmingiau ir įdomiau nukankinti nepaklusnųjį žmogų, kartais, kam čia slėpti, tiesiog vardan pramogos. 



Geležinė mergelė (angl. Iron Maiden Device) 

Gražiai skambantis prietaisas primena uždaroma sarkofagą su durklais. Viduje esančiam žmogui durklai perverdavo svarbius organus ir jis tiesiog nukraujuodavo. 



Kotrynos ratas (angl. Catherine Wheel)

Šiam instrumentui pavadinti buvo pasitelkta Šv. Kotrynos istorija, kuri buvo nukankinta ant šio rato, sukant stipinus ir kūju traiškant kojas ir rankas. Tai itin populiarus viduramžių kankinimo būdas. Likę gyvieji buvo paliekami ant baslio maitvanagiams, jie mirdavo nuo vandens stygiaus. 




Varinis jautis (angl. Iron Taurus)

Šiek tiek šis instrumentas primintų „Geležinę mergelę“, tačiau šis instrumentas daug senesnis, jis dar buvo naudojamas Romos laikais. Į jį uždaromas žmogus, po jaučio apačia sukuriamas laužas, viduje žmogus kaista, kol pradeda rėkti ne savu balsu ir iš jaučio šnervių iš pradžių ima rūkti dūmai su žmogaus kauksmu... Dabar galvoju, o kas tuos jaučius po to išvalydavo, kai viskas ten sudegdavo? Brr...



Kankinimų suolas (angl. Toture Bench)

Tikriausiai vienas populiariausių kankinimų būdų vaizduojamas kino filmuose – gultas-suolas, kada kankinys tiesiog tempiamas į dvi skirtingas puse ir jam pamažu narinami sąnariai.




Popiežiaus kriaušė (angl. Choke Pear)

Išties „subtilus“ kankinimo instrumentas, kada žmogui šis kriaušę primenantis prietaisas sukišamas į burną ar išangę ir sukamas raktelis, kada pamažu ertmė išdraskoma, o kaulai sutrupinami. Fe.



Eretiko šakės (angl. Heretics Forks)

Dar vienas būdas nubausti eretiką, kuris kalbėjo ir burnojo prieš šventuosius, yra panaudoti dviejų galų šakelę, kuri viena įsminga į smakrą, o kita į kaklą. Auka po jo praktiškai nebegalėdavo kalbėti.



Švino šlakstyklė (angl Lead Sprinkler)

Panašus į švęsto vandens laistytuvą, o iš tikrųjų ten kankintojai ir tardytojai pripildydavo skysto švino, verdančio vandens ar aliejaus ir ant nuogo aukos kūno „šventindavo“ bažnyčios ir Dievo vardu.

Laikui bėgant buvo atsisakoma viešų žiaurumų, pereita prie „humaniškesnių“ sąskaitos suvedinėjimų: elektros kėdės, viešas giljotinavimas ir t. t. Klausiate, kam reikėjo apskritai šio įrašo? Pagalvojau, kad gyvename daugelis iš mūsų taip gerai ir ramiai, kad dejuojame dėl būtų ir nebūtų dalykų, tiesiog kaip viskas pasikeistų, jeigu kas nors primygtinai „pasiūlytų“ nors vieną iš šių instrumentų išbandyti? Manau, daugelis nūdienos kasdienybę prisimintų kaip Rojų.

Trumpas anglų kalba dokumentinio braižo filmukas apie kankinimus:


Jūsų Maištinga Siela