Šios dienos daina: Bryan Adams "Summer of '69" [lyrics / žodžiai]

Sveiki,

Pasaulis kažkada išties dievino Bryan Adams, o ištikimiausi jo gerbėjai tikriausiai jo klausosi net šiandien. Kanadiečių dainininkas savo solo karjerą pradėjo 1980 m. ir per savo karjerą išleido 14 albumų. Daina „Summer of ‚69“ pasirodė ketvirtajame atlikėjo albume „Reckless“ (1984) ir kaip singlas debiutavo 1985 metais. Pasaulyje daina sulaukė vidutiniškos sėkmės, Britanijoje jis tapo platininiu, o įvairių šalių topuose pasiekė įvairius reitingus, tačiau niekur netapo numeriu vienas. Amerikiečių Billboard pasiekė aukščiausią pozicija – penktąją.

Daina „Summed of 69“ pasakoja apie tą vasarą, kada po mokyklos prasideda kitas gyvenimas ir daugelis žmonių pasuka skirtingais gyvenimo keliais, todėl viskas pasikeičia. Sentimentali, bet vykusi daina sulaukė neblogų muzikos kritikų atsiliepimų. Anot kai kurių, tai amerikiečių gyvenimą atliepianti daina, kuri nepriklausomai nuo tuometinės reklaminės kampanijos, gyvena savo atskirą gyvenimą, todėl išlieka iki šių dienų klausoma ir populiari. Dainą lietuviškai yra įrašęs Marijonas Mikutavičius su tuokart Arūno Valinsko „Kelias į žvaigždes“ dalyviais, kurie šiandien sulaukia vis didesnės kritikos už svetimų kūrinių naudojimą.

Siūlau pasiklausyti šios originaliosios B. Adams dainos versijos:

Žodžiai / Lyrics

"Summer Of '69"

I got my first real six-string
Bought it at the five-and-dime
Played it 'til my fingers bled
Was the summer of '69

Me and some guys from school
Had a band and we tried real hard.
Jimmy quit, Jody got married
I should've known we'd never get far

Oh, when I look back now
That summer seemed to last forever
And if I had the choice
Yeah, I'd always wanna be there
Those were the best days of my life

Ain't no use in complainin'
When you've got a job to do
Spent my evenings down at the drive-in
And that's when I met you, yeah

Standin' on your mama's porch
You told me that you'd wait forever
Oh, and when you held my hand
I knew that it was now or never
Those were the best days of my life

Oh, yeah.
Back in the summer of '69, oh.

Man we were killin' time
We were young and restless
We needed to unwind
I guess nothin' can last forever, forever, no! yeah!

And now the times are changin'
Look at everything that's come and gone
Sometimes when I play that old six-string
I think about you, wonder what went wrong

Standin' on your mama's porch
You told me that it'd last forever
Oh, and when you held my hand
I knew that it was now or never
Those were the best days of my life

Oh, yeah.
Back in the summer of '69, oh.
It was the summer of '69, oh, yeah.
Me and my baby in '69, oh.
It was the summer, the summer, the summer of '69, yeah.

 

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Kaori Ekuni "Žvaigždės mirga"

Kaori Ekuni. „Žvaigždės mirga“ – Vilnius: Alma littera, 2004.

Sveiki, brangūs skaitytojai,

Šiuolaikinė japonų literatūra, kaip žinia, neprasideda ir nesibaigia vien Haruki Marukami kūryba. Turiu galvoje vertimus į lietuvių kalbą. Paskutiniu metu iš savo negausiai skaitomų japonų grožinės literatūros aruodo, kuri dažniausiai būna atsitiktinė, pastebiu dvi šios tekančios saulės šalies literatūrines tendencijas: 1) japonų literatūros konjunkcija su Vakarų literatūros tendencijomis; 2) grynoji japonų grožinė literatūra, atliepianti vien tik lokalią japonų kultūrą. Prie pirmosios literatūros nišos priskirčiau Ruth Ozeki romaną Knyga laiko būčiai, iš dalies kai kurie H. Marukami romanai. Prie grynosios priskirčiau Banana Jošimoto Virtuvė, Ežeras, Kobo Abe Moteris smėlynuose ar Yasunari Kawabata Tūkstančiai gervių, Sniegynų šalis ir kt. Prie pastarosios grynosios grožinės literatūros nišos priskirčiau Kaori Ekuni trumpą romaną Žvaigždės mirgą, lietuviškai išleistą daugiau nei prieš trylika metų.

Šios knygos nė nebūčiau skaitęs, jeigu ne ilgos kelionės, kurias norisi užkimšti kokiu nors lengvu ir neįpareigojančiu skaitymu. Apimties atžvilgiu šis japonų rašytojos romanas kuo puikiausiai tiko kelioniniam krepšiui, o lengvas pop arba euro romano primenantis knygos turinys žadėjo nenuobodžias, tačiau ir pernelyg nefilosofines intrigas. Galų galiausiai žadino smalsumą, kas populiaru ir šiuolaikiška japonų literatūroje.

Tiesą sakant, niekada neperprantu nei japonų pagarbios kultūros, nei humoro – niekada neskyriau, kur jie šiurkščiai juokauja, o kur jie vaizduoja, kad labai įsižeidę. Romanas Žvaigždės mirga irgi pilnas japoniškos kasdieniškos kultūros bendravimo subtilybių, puritoniško lietuvio akimis, gal net primenančio Adamsų šeimynėlės principą, įdėta tai, kas iš pirmo žvilgsnio išverčia sustabarėjusią nuo tradicijų ir etiketų seną kultūrinę japonų odą: žmona girtuoklė istorikė, vyras homoseksualus gydytojas, uošviai pamišę dėl anūkų. Kad Japonija persmelkta dviveidiškumo ir pilna keistų fetišistinių kultūrų ir seniai tradicijų neatliepianti šalis jau seniai vakariečiams aišku, tačiau knyga parodo, kad dar tebesama to susiskaldymo mito arba bent jau laikomasi to mito? 

 Japonų rašytoja Kaori Ekuni.

Autorė, bent jau vakariečių akimis, atrodo pernelyg dirbtinai sukonstruoja ydingą jaunų sutuoktinių gyvenimą, pripildydama tai, ką mėgsta šiaip išgrynintoji japoniška grožinės literatūros pusė: kasdienybės ceremoniškumą, darbą ir besaikį dykinėjimą. Vyro pomėgis žiūrėti į žvaigždes, kai žmona laka alkoholį atrodo kone egzistencialistiškai žavinga, tarsi ieškotų žvaigždėse prasmės, bet knygoje tai veriasi kaip nesusikalbėjimas tarp sutuoktinių, tylos „užkamšymas“ paikomis ceremonijomis. Autorė poetizuoja, vakariečiui tai gali pasirodyti reikšminga metafora ar simbolis, tačiau galiausiai paaiškėja, kad tai tėra rytietiški estetiniai literatūriniai „potėpiai“ – kitaip sakant, dėl grožio, bet žinoma, galima ir mistifikuoti, kuriant įvairias prasmes tarp vyro pomėgio ir knygos pavadinimo bei romano prasmių. 

Visgi autorei toje sterilioje ir atseit ydingoje santuokoje pavyko atskleisti ne absurdiškumą, ne norą pataikauti tėvų kartoms, bet tikriausiai tą gyvenimo žavesį, kad absurdas dera prie absurdo, kaip žmona alkoholikė prie vyro homoseksualisto, atviro šeimos dvilypio gyvenimo, kad galiausiai gyvenimo prasmės kūrimui neužtenka vien tėvų noro, vaikų ir santuokos antspaudo popieriuje, kad viskas kur kas sudėtingiau, netgi išlaisvėjusioje visuomenėje susikalbėjimui reikia pastangų, ne vien inercijos, įgytos iš noro atsispirti nuo tradicijos tramplyno.

Lengvas stilius itin japoniškas ir jau skaitau nebe pirmą grynosios japonų literatūros grožinę knygą ir ima ryškėti savitos tendencijos teksto stiliaus atžvilgiu: vaizduojama vidurinioji karta, tradicijų ir naujosios kartos sandūra, didmiesčio peizažas, atsidavimas darbui ir sunkiai perkandamas humoras, tam tikra bendravimo maniera, kuri, kad ir kaip banaliai benuskambėtų, būdinga ir japonų filmams, ir japonų animaciniams serialams. Panašiai rašė ir Banana Yoshimoto savo mini romanuose. Visgi tokia literatūra, nors ir leidžia nemažai sužinoti apie japonų kultūros ir literatūros tendencijas, jos daug nesuskaitysi, netgi po kelių knygų imi įžvelgti japonų sintetiką, atmosferą, kuri vienaip ar kitaip tampa kaip spąstai lokiams – tokios literatūros daug neperskaitysi, nes pasidarys prėska. Neteigiu, kad Žvaigždės mirga prastas kūrinys, anaiptol, tiesiog jis pernelyg mažai man papasakojo ir sukėlė jausmų, ko nebūčiau skaitęs iki tol. Spalvingi charakteriai iš anotacijos gali sukelti karnavališkų lūkesčių, tačiau knyga gana paprasta, tarsi žvaigždžių mirgėjimas, kuris su laiku nusineša emocijas ir, kažin, ar po daugelio skaitinių ši knyga išliks kaip vertinga nei vien tik kelionės kuprinėje įmestas laisvalaikio romanas.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Teisėjas" / "The Judge"

Sveiki,

Nežinau, kiek laiko vis galvojau pažiūrėti filmą „Teisėjas“ (angl. The Judge) (2014), tačiau vis atbaidydavo tos baisios ištraukos apie teismų sales, kurios, rodos, vis ne šiandien ir ne šiandien mane vilioja pažiūrėti. Galiausiai įveikiau tą barjerą ir, pagalvojau, kad filmas apie tėvų ir sūnų santykius bus typ-top. Regis, David Dobkin, kūręs iki tol lengvo komedijinio žanro filmus, išdrįso sėkmingai nusižengti ir sukurti tiesiog gerą filmą.

Filmas apie tėvus ir sūnus pasakoja apie teisėjo tėvo ir advokato sūnaus pozicijas. Iš esmės viską labai gerai perteikia pats scenarijus, kuris turi gana gerą dvisluoksnę pasakojimo struktūrą: pasakoja apie nusikaltimą ir bausmę, atpirkimą ir atleidimą čia dirbtinai teismo salėje ir kitu rakursu, kur kas jautriau, gyvenimiškoje tėvo ir sūnaus konfrontacijoje. Filmas, sakyčiau, labai amerikietiško braižo, kažin kokių išskirtinių ar įmantrių režisūrinių sprendimų nesitikėkite, nes pasakojimo maniera primena kiek C. Eastwood‘o filmus, kur svarbiausia atskleisti aptrupėjusius tarpasmeninius šeimos narių santykius. Kad ir kaip režisūra atrodytų neišskirti, žavi tikriausiai pati istorija, kuri nebanali ir tarp gyvenimiškos patirties, dešimto dešimtmečio Holivudo maniera sukryžminta su teismo salių terminologija išgauna filmo gelmę.

Žinoma, didžiausias filmo akcentas aktorių duetas – Robert Downey Jr., atlikęs advokato vaidmenį ir „Oskarą“ už šį antraplanį vaidmenį pelnęs Robert Duvall, kuriam šiandien jau 86 metai. Abu aktoriai gavo išties įsimenančius vaidmenis, kur pasireikšti charakteringai „vietos“ į valias. Iš esmės neįspūdingas filmas kažin kaip virsta tiesiog gerai sukalta pamokančia istorija be didesnių didaktinių krešulių. Senoji geroji Holivudinė maniera nė kiek neerzina, bet aktorių duetas atperka bet kokias pretenzijas dėl režisūrinio novatoriškumo trūkumo, o probėgšmais prasiveržęs humoras leidžia tiesiog mėgautis gyvenimiška ironija.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela