Sveiki mielieji, kaip begyvenate? Kad visai neapleisčiau šio blogo, nutariau pakalbėti pačiomis paprasčiausiomis temomis. Šiandien apie kultūrą ir etiketą Vilniaus troleibusuose ir autobusuose. Kažkada važiavau troleibusu ir baisiausiai stebėjausi, kad net pagalvojau, jog reikės apie tai parašyti. Žmogaus išsilavinimas, kultūra ir intelektualumas kuo puikiausiai atsiskleidžia viešojoje erdvėje, šiuo atveju, viešajame transporte. Tikriausiai sutiksite, kad nelabai atsiskleidžia socialiniai skirtumai, kadangi „turtuoliukai“ troleibusų ir autobusų engia kaip juodojo maro. Tokie naujais „mersais“ šlifuoja seno Vilniaus gatves. Juokauju, nepavydėkime turtuoliams, nes jie - didžiausi vargšai :D Mane visada juokas suima, kai išgirstu giedant įrašą: „Mieli keleiviai, įlipę į visuomeninį transportą, nepamirškite pažymėti bilietėlių – jų galite gauti iš vairuotojo“. „Padėkite atsisėsti neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms...“ Tai šiek tiek glumina, kadangi neaišku, kas tas „senyvas“ žmogus. Sakykim, matau 45 metų moterį ir galiu jai pasiūlyti atsisėti, bet ar ji neįžeistų? Juk ji galbūt savęs nelaiko apysene! Atsargiai su amžiumi... o šiaip Vilniaus troleibusuose ir autobusuose etiketas yra „aukšto“ lygio. Senutės visada sėdi, studentai kaip orangutangai laikosi už turėklų, kol drožiam įprastu maršrutu, ir netikėtai įlipa du svirduliuojantys bomžai, baisiai dvokiantys ir (galbūt bezdantys) sėdasi į tuščias vietas, išsitraukia alaus bambalius ir gurkšnoja. Kažkuris iš aplinkinių prieina prie jų ir pasako, kad paslėptų bambalius (viešoj vietoj gerti negalima) arba kitaip atsitiks kažkas blogo. Aišku, supratingi bombai slepia savo bambalius ir važiuoja nežinia kur ir, savaime suprantama, be bilietėlio. Apie nuolatinį, kuris kainuoja nežmoniškus pinigus, jau nebekalbu. Ką Vilniaus troleibusuose gali išgirsti? Rusakalbius! Daugiau nieko ir negirdės, lietuviai kalba tyliai, susimąstę kaip didžiausi pasaulio snobai, prispausti begalinių rūpesčių, klipatos akimis žiūri į purvais apšarmojusius langus. O rusiukai – linksmai traukia namo, juokiasi, krykštauja, o kalbos pasiekia ir kito autobuso galą, nenuostabu, kad susiraukusius ir iškankintus lietuviukus tai nervina, bet jie – kantrūs, kadangi pripratę prie visuomeninių transporto subtilių kasdienybių. O jei trūlikuose apsireiškia apokalipsiniai kontrolieriai, kyla neregėto masto sąmyšis: žmonės šoka iš troleibusų, bėga pirkti bilietėlių, apsimetą pametę dokumentus, atsisako mokėti baudas. Tik pensininkai tyliai atsisėdę linkčioja, jie – gudrūs, turi 80 procentų nuolaidą, už kurią įsigijo nuolatinį elektroninę kortelę. Duok dieve, įlips gailestinga kontrolierė! Kartą vienai močiutei sako: „Nubėk nusipirkti...“ Tai pusę keleivių autobusu nulėkė paskui ją pirkti bilietėlio, o kur stovėjo kontrolierė, visas autobuso galas liko tuščiais, tik dykumų ratilai sukosi vėjo pučiami ir svirpė įtartini žiogai. Būna ir negailestingų kontrolierių, kurie čiumpą auką ir vežasi į savo postus – tardo, reikalauja baudų. Aš asmeniškai negaliu apsikęsti kaskart pirkti vienkartinį bilietėlį, o nuolatinio neapsimoka, todėl išmušu skyles, po to užlyginu ir vėl žymiu tą patį, kol šis pasitarnauja kelissyk. Nedora, bet sąžininga :D bent jau taip sakau, kai noriu pateisinti savo tokius veiksmus. Troleibusai dažniausiai niekur neskuba, jie važiuoja pagal grafiką, niekas ant jų nepyksta, kai jie stovi kamščiuose ir kantriai laukia prie raudonai degančio šviesoforo, ne taip kaip „tolerantiški“ vairuotojai, kurie iš kokių Fabijoniškių, kol nusigauna į stoties rajoną, susikeikia prie kiekvienos sankryžos. Tik kartais sėdint kokiame sename troleibuse, žiūriu į tas sėdynes ir galvoju, ar ant jo sėdėjo „gera“ subinė, o gal tai buvo koks nors šlapimo nelaikantis bombas arba dar blogiau... kruopščiai plaukite rankas grįžę namo, nes ant turėklų tiek bakterijų, kad jų užtektų arkliui nužudyti. Aš vis viliuosi, kad kas nors rūpestingai ne tik išplauna troleibusų grindis, vėmalus ir kitą turinį, bet ir dezinfekuoja turėklus. Ko tik nesutiksi troleibusuose ir autobusuose, net gerą nuotykį ar pokalbį gali patirti iš visai nepažįstamo žmogaus, kol iš vieno mikrorajono nuvyksi į kitą. Vienas draugelis net spėjo iš nepažįstamojo ištaškyti visą butelį alkoholio ir išlipti jau neblaivas... Kad ir kaip bebūtų, užbaigsiu įrašo žodžiais: „Geros jums kelionės mūsų transportu!“.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą