Eilėraštis: Pasaulyje gyvuoja teisybė ir lygybė"

Kaip Jūs visi gyvenate? Tikiuosi, kad gerai! Neseniai baigiau savo ketureilių poezijos knygą, esu labai patenkintas. Pastarąją ketinu pristatyti baliuke su vynu rudenį savo artimiems draugams. Tai pirma mano rimta poezijos rinktinė, kurią rodysiu ir afišuosiu savo draugams (kai kurie ketureiliai jau buvo čia afišuoti). Na, o po ketureilių norisi kažko laisvesnio, kažko, ko neįmanoma suvaldyti, kas būtų tiesiog vienas atokvėpis, pamąstymas, filosofija, nauja forma, nauja galimybė. Eilėraštis verlibras, kuris neturi rimų, baltosios eilės, noriu beprotybės, dar didesnio kontrasto, ugnies, pasakojimų, galbūt net balandinių siužetų, nors ar eilėraštis gali turėti siužetą? Irgi diskutuotina. Štai vienas iš tokių pirminių pasispjaudimų, gal kam sukels kokių minčių.

Jūsų Maištinga Siela

Užmuškim musę, nes ji negimė žmogum,

Užmušim katę, nes ji nėra dramblys,

Nes mes žinom, kas yra teisinga, o kas ne.

Pasikėsinę į amžinybę,

Apsimetame dievais,

Žaidžiame nuobodų kriketą ir skerdžiam galvijus,

Sakydami, kad toks yra gyvenimas.

Užmuškim šlavėją, nes ji nėra prezidentė,

Užmiškim kekšę, nes ji nėra vienuolė,

Juk mes žinom, kas yra teisinga, o kas ne.

Užtvankom sustabdom upę,

Vandenynus nudažome juodai,

Juk mes tokie galingi ir teisingi vieni kitiems,

Ir Dievas krykštauja tarsi senas tėvas apsuptas gerų anūkų.

Mes mokame gyventi šia diena, nuteisti, kai to reikia,

Kai to norisi, mes mokam šmeižti ir meluot teisingai.

Tik šio pasaulio mes valdovai

Ir šiukšlės mums pavaldžios visos.

Užmuškime tą medį, nes jis ne brolis,

Užmuškime vieni kitus, nes tu esi ne jie.

Mes mokame daryti tvarką,

Nes mes žinom kas yra teisinga, o kas ne.