Iš kūrybinio dienoraščio: "Bloga moteris"

Sveiki,

Neseniai klausiausi vienos dainos ir netyčia pasirašė šie žodžiai:

Noriu, kad mane apkabintum po naktinėm akacijom, tokią purviną, tokią suteptą kaip tavo mintys, noriu, kad apkabintum mane tokią, kokią sutvėrė mūsų Viešpats Dievas. Noriu, kad tos rankos, tos pačios, kurios nešė vandenį per dykumą, apkabintų mane, kaip nuskintas gėles merkiant į sklidiną indą vandens. Noriu, kad apkabintum verkiančią, pabėgusią iš girtų lūšnynų, per tamsias pilnas žiurkių gatves, apkabink mane sugadintą gyvenimo, apkabink, kaip apkabina gramofonas sugedusią plokštelę.

Žinau, esu bloga, pati blogiausia, blogesnės nėra pasauly ir tik dėl to esu stipri. Pilna nuodų aš tarsi pavargusi gyvatė, purvina lėlė pakelėje, įaugęs batas daržo nuošalį, pamirštos šiaudinės kaliausės saga esu. Vieniša kaip mėnuo, aš tavo bausmė ir išdavikė, kuri neduoda ramybės, per kurią negali užmigti, todėl apkabink mane. Apkabink mane, nes esu purvina, mylėk mane, nes esu moteris, esu ta, kuri nusipelnė mirties nuo tavo rankų.

Aš ta, kuri save išdalijus visiems miesto vyrams, ne dėl meilės, ne dėl skausmo, ne dėl pinigų, bet dėl paties gyvenimo. Mano prakaitu maitinosi ištisos vyrų kartos – vaikai, seneliai ir tėvai, esu purvina, todėl žinau, kad apkabinsi mane po obelų lietsargiais, apkabinsi tvankiose smuklių prieangiuose, apkabinsi su mėlynėmis, su aistringais įkandimais, apkabinsi susivėlusią tarsi čigonę, purviną, tačiau beviltiškai laimingą. Aš ta, kurios tu laukei visą amžinybę, esu maitinta vienuolių, pamylėta visų, kurie norėjo. Esu bloga, esu labai bloga, šaltomis naktimis esu bloga, karštomis dienomis esu bloga ir visada tiktai bloga, tačiau visada beviltiškai laiminga.

Sugadinta, išragauta kaip tekila su citrina, kaip druska nuo šaukšto, esu tokia ir dėl nieko nekalta. Esu aš ta, kuri dvylika mėnesių per metus nieko nelaukia, nes gimiau ne laukti, bet būti bloga. Moterys manęs nekenčia, vyrai iš manęs juokiasi, vaikai nusispjauna tarsi į nuvytusias gėles vazoje, tačiau aš kiekvieną iš jų pamylėjau, nes esu bloga, tačiau beviltiškai laiminga.

Bloga, visada tokia buvau, visada tiktai bloga, tačiau beviltiškai laiminga.

Už tai apkabink mane...

...nes beviltiškai laiminga.

Jūsų Maištinga Siela