Sveiki kinomanai,
Šįkart labai trumpai pakomentuosiu filmą „Taikinys nr. 1“ (Zero Dark
Thirty) (2012 m.). Gal pradėsiu nuo to, kad – eikit jūs visi po velnių su savo
iškraipytais filmų pavadinimų vertimais! Na tikrai, užkniso mane visi
perdirbinėjimai, išsidirbinėjimai ir apskritai kino kūrėjams reiktų
susirūpinti, kaip jų filmai išverčiami į kitas kalbas. Na, ir grįžtant prie
filmo, kurį labai vertino ir išliaupsino kino kritikai, galiu tik pasakyti
vieną keistą pastebėjimą – kodėl visi politiniai – kariniai filmai
(reprezentuojantis Ameriką gerąją prasme) buvo nominuoti ir apdovanoti „Oskarais“?
Man kvepia kažkokia nesveika propaganda. Tiek šis filmas, tiek „Argo“, „Skrydis“,
kurių, beje, dar nemačiau ir jau nebeketinu žiūrėti, susišlavė tiek daug
nominacijų ir apdovanojimų?
Filmas gal ir geras – na gerai, filmas vykusio pastatymo, scenarijus gan
geras, aktoriai puikūs, tarp kurių išskirčiau talentingąją ir paskutiniu metu
labai aptarinėjamą Jessica Chastain, dėl kurios ryžausi šiam filmui, bet juosta
manęs totaliai nesudomino. Man kvepėjo scenarijus propaganda, kadangi statytas
amerikiečių ir būtinai amerikiečių „taikdarių“ pusė išaukštinta. Mane jau
nervina filmai, kurie vienpusiškai smūgiuoja į vienus vartus ir verčia nekęsti
Artimųjų Rytų. Nors dangstomasi, kad scenarijus realus, bet daugelis dalykų
filme nutylima, o pradžioje trukęs kankinimas man nė iš tolo nepatiko. Visas filmas
buvo plynas, nuobodus, suktas mozaikos dėliojimas, kuris įdomus turėtų būti
politologams, karais ir terorizmu besidominčioms žmogystoms. Kaip kinas, kuris
reprezentuoja ir eskaluoja šias politines temas „į vienus vartus“ t.y.
parodantis tik gerąją amerikiečių pusę, nes kitos mes nematome, tiesą sakant,
man yra įgrisęs, nuvalkiotas, neįdomus. Taip, filmas buvo man nuobodus. Kai kurios
kankinimo scenos prikaustydavo dėmesį, tačiau pati medžiaga, dėliojimas, ėjimas
prie taikinio manęs totaliai nesužavėjo, o retkarčiais net nervino ir knietėjo
prasukti filmą į priekį, nes pasirodė dar ir priedu gerokai užtęstas.
Supratau, kad „Argo“ ir „Skrydžio“ man nežiūrėti ir apskritai kartais
vengti tokių filmų, kurie labiau suerzina, suėda laiko ir naudos bei
pasitenkinimo – nulis. Nesakau, kai kurie šį filmą atras ir suras jame įdomių
dalykų, tuo net neabejoju, tačiau jis buvo ne man... Vertindamas kryžminsiu
savo subjektyvias simpatijas su objektyvumu.
Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 95/100
Jūsų Maištinga Siela
Aš nesigilinau į visos istorijos tikroviškumą ir Argo pažiūrėjau tikrai su malonumu. Kažkaip siūlyčiau suteikti progą šiam filmui. Gal ir nėra šedevras, bet bent jau man jame įtampos buvo tiek, kiek nėra daugelyje siaubo filmų. :)
AtsakytiPanaikinti