Knyga: Alan Lightman "Einšteino sapnai"

Alan Lightman. „Einšteino sapnai“. – Vilnius: Sofoklis, 2016.

Sveiki, skaitytojai,

Kai kada trumpos knygos gali suparalyžiuoti skaitytoją ir trumpas tekstas pranoksta savo gelme ir raiška ilgiausius romanus. 1992 metais prasirodęs amerikiečių rašytojo Alan Lightman (g. 1948) trumpas romanas Einšteino sapnai (angl. Enstein‘s Dreams) greitai sulaukė milžiniškos sėkmės. Galima sakyti, knyga tapo kultine, pagal ją kuriami teatro spektakliai, ja remiasi daugelis meno kūrėjų iki šių dienų, „pasiskolindami“ tam tikras šios knygos idėjas. Autorius žinomas fizikas, todėl visai nenuostabu, kad rėmėsi Alberto Einšteino asmenybe bei jo teorijomis apie laiką. Laikas visos šios knygos variklis ir neišsenkantis idėjų ir fantazijos šaltinis.

Kažin, ar šią knygą derėtų vadinti romanu, nes jis neturi epikai būdingo linijinio pasakojimo. Apskritai tai kūrinys be didesnio siužeto, todėl primena kiek antologines noveles, kurias jungia Einšteino laikų Šveicarija, šios šalies miestai, architektūriniai objektai, tačiau ryškesnių personažų, vienijančių ir jungiančių šias istorijas į visumą, nėra. Išskyrus įvairios laiko teorijos, kurios plečia žmogaus fantaziją. Kas galėtų būti, jeigu būtų... Kas žino, gal mes ir gyvenime kokiame nors itin keistame laike ir visai galimas daiktas paralelinėje Visatoje viskas vyksta kur kas kitaip. 

Šį kūrinį pavadinčiau idėjų apie laiką aprašymu, kur svarbiau tampa ne literatūrinė raiška, kiek idėja apie laiką. Skaitytojas, skaitydamas tas miniatiūrines idėjas, gali tik įsivaizduoti, kaip šis pasaulis transformuotųsi pagal aprašomą laiko teorijos modelį. Idėjų yra visai nenaujų, tokių laiko kilpų ir visokiausių modelių galima aptikti mokslinės fantastikos filmuose, kituose kūriniuose. Tai kuo Einšteino sapnai yra išskirtinė knyga? Gal dėl to, kad tokioje mažoje knygoje pateikiama tiek daug laiko suvokimo galimybių, tai tarsi kartoteka, kuri turi akivaizdžią simbolinę žmogaus pasirinkimo, kaip nugyventi jam skirtą laiką, reikšmę. Aišku, jeigu žmogus laike turi pasirinkimą. 

 Fizikas ir rašytojas Alan Lightman.

Iš pradžių knyga mėgavausi kaip desertu, nes pamaniau, kiek daug čia perteikta puikių idėjų apie laiką ir kad autorius tęs kokią nors istoriją apie Einšteiną, labiau sutvirtins epinį pasakojimą, tačiau vos įpusėjus tampa akivaizdu, kad knyga nieko naujo nepateiks, tik šias gana lakoniškai sustruktūruotas laiko suvokimo idėjas, kurios pamažu vis mažiau stebina, todėl netgi apsidžiaugiau, kad knyga tokia nedidelė ir perskaitoma per keletą valandų. 

Taip, iš knygos galima pasisemti daug idėjų, pasidžiaugti neribota autoriaus fantazija, gebėjimu perteikti fizikines laiko struktūras ir teorijas visiems suprantama beletristikos kalba, tačiau tiems, kurie iš literatūros tikisi rišlaus ir ryškaus linijinio pasakojimo, o ne vien idėjų rinkinio, tam ši knyga gali atsibosti ir po 30 puslapių.

Autorius idėjų rinkinį bando struktūriškai komponuoja prologu, interliudais bei epilogu apie Albertą Einšteiną, atskleisdamas tam tikras jo biografinio gyvenimo detales bei kankynę, kuriant reliatyvumo teoriją. Tai, žinoma, sutvirtina knygos mokslinį pagrindą, tačiau esmingų faktų apie Einšteiną gali pasirodyti per mažai, netgi, sakyčiau, skurdokai mažai, tačiau toks autoriaus sumanymas: mokslininko fantazijas paversti literatūriškai patraukliomis istorijomis. Sakyčiau, autoriui tas pavyko, todėl beveik neabejoju, kad Lietuvoje rimtesnės literatūros skaitytojas susigundys perskaityti Einšteino sapnus. Ir tai nebus prasčiausias pasirinkimas.

Jūsų Maištinga Siela