2017 m. lapkričio 5 d., sekmadienis

Filmas: "Rūsys"

Sveiki,

Žiūrėdamas pirmąjį lietuvišką siaubo filmą pirmas 10 minučių iš tikrųjų patyriau siaubą – gėdos siaubą. Daug ką sakantis pavadinimas „Rūsys“ (2014) tapo kino teatro nevilties sensacija. Pirmieji kadrai, kaip aktorius Marius Jampolskis įsukinėja vaizdo kameras bute, išlinksniavo mintyse „Paranormal Activity“ pavadinimą mano kaip žiūrovo makaulėje. Dieve mano, negi lietuviai, tokios „drąsios“ šalies žmonės, tokie kūrybiški, tokie visokie geriečiai ėmė ir padarė riebų š...?

Žinoma, lengviausia kritikuoti, bet imkite ir patys sukurkite! Sukurti derėjo pirma gerą scenarijų ir tik atrankos būdu išrinkti išties lūkesčius bent kiek  pateisinančią istoriją, o dabar kelių filmų idėjiniai kryžminimai nuvalkiojo ir nustekeno mūsų lietuvišką siaubą. O tas lotyniškas CULPA intarpas ir schema absoliučiai pro šalį ir šie religiniai motyvai neveikė. Kur kas siaubingiau buvo stebėti Jurgos Šeduikytės depresijos momentus, nei tą vargšą mistinį blondiną, kuris viską bandė gadinti šiai nelaimingai porai...

Iš esmės filmas pigus, nes finansavimo stygius tikriausiai vertė versti kišines, tačiau geriau jokio filmo, nei filmas „Rūsys“, kurį peržiūrėjęs žiūrovas nekraupo nuo siaubo, bet lenkė pirštus ir bandė prisiminti, kur vieną ar kitą siaubo siužetinį elementą jau matė. Gaila aktorių, gaila režisieriaus ir gaila savo paties laiko. Nors nieko per daug nesitikėjau, vedamas smalsumo visgi sugaišau tą pusantros valandos laiką, kurį galėjau skirti kad ir vinilinės plokštelės klausymui ar padorius knygos skaitymui.

Mano įvertinimas: 3/10
IMDb: 5.7



Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą