2017 m. lapkričio 7 d., antradienis

Aktualijos: Gedimino kalno liūdesys, Lukiškių aikštės tuštybė ir Šeimos stiprinimo įstatymo marazmas

Sveiki,

Yra Vilniuje, prie Katedros, tokia į grindinį įmūryta laimės plytelę, ant kurios atsistojus galima sugalvoti norą. Dažnas ten besisukdamas apie save pasidaro ne vieną asmenutę, tačiau paskutiniu metu traukos objektu tapo griūnantis Gedimino kalnas. Prie Valdovų rūmų žmonės stojasi į eilę, kad galėtų pasidaryti nuotrauką prie nuošliaužomis „pasipuošusio“ kalno.

Nuotrauka tragedijos akivaizdoje. Kiršinančios tautą, biurokratinius ryklius baseine dėl įmesto mėsgalio, o kalnas „gyvena“ sau. Sunkiai geria kaip kempinė dosnų dangaus vandenį ir tirpsta kaip šokoladinių ledų kaugė. Šią tragediją suvokiau jau po savo asmenutės, kurioje šypsojausi. Kaip r visi.

Lukiškių aikštės nykuma tiesiog pribloškė. Jau geriau nieko nebūtų darę, palikę tą rausvą smėliuką ir gėlynus, nes dabar sukišti pinigai taip, kad net nematai, kur jie pasidėjo? Tikriausiai paauksuotiems vamzdžiams po tomis to paties tipo plytelėmis, kuriomis grįsti prospekto šaligatviai? Penki projektai dėl paminklo nesujaudino. Kėlė daug abejonių, o savivaldybė leido rinktis piliečiams, bet kad rinktis nėra iš ko. Andrius Mamontovas buvo pasiūlęs Lietuvoje statyti piramidę, didesnė už Cheopso, dėl kurios žmonės atvažiuotų iš viso pasaulio. Ši idėja juokinga, bet tikrai geriau veikianti, nei tie projektai stenduose po dosniu lietumi.

O kas per Seimo užmojis „stiprinti šeimą“? Didesnės nesąmonės nesu matęs per paskutinį mėnesį. Kažkoks populizmu dvokiantis briedas. Kaip įstatymu gali sutaikyti šeimos narius, sustiprinti vaikų ir tėvų ryšį, mažinti skyrybas ir sumažinti į šulinį metamų vaikų skaičių? Tik matau, kad įstatymas nukreiptas prieš šeimų įvairovę – vienalyčius santykius, gyvenimą nesusituokus ir t. t. Vienos pusės moralines nuostatas „įteisinančius“ įstatymus, kurie iš esmės nieko neduoda, o tik atima iš kitų, atrodo kaip visada po gražiais žodžiai „šeima“, „tradicijos“, „patriotiškumas“ tokie buki ir atgyvenę, kad grįžtame į kažkokį sovietinį pasaulį. Manau, tokius įstatymus kuria „senų gerų vertybių“ ištroškę senstelėję bukagalviai, kurie nori kaip geriau,  bet kaip visada padaro eilinį bereikšmį š... Užuot padėję žmonėms išgyventi, jie teisina, kas ir taip formuojama be įstatymo.

Paskutiniu metu nebemokame „suvairuoti“ savo idėjų, pamatuoti jų naudingumo ir viskas nuslysta paviršiumi, investuojant daug laiko, jėgų ir pinigų. Vardan ko, jūs man pasakykite, tokie projektai kaip Lukiškių nesąmonė ir anekdotinis šeimos stiprinimas yra daromi?

Oi, dirbam, dirbam... Kas kad ne tą, ką reikia.

P. S. Maištinga siela vėl tapo skundų ir pasipiktinimų kampeliu, bet nelaiko liežuvis, žinokit.


Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras: