Rodomi pranešimai su žymėmis Andrius Mamontovas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Andrius Mamontovas. Rodyti visus pranešimus

2020 m. birželio 14 d., sekmadienis

Šios dienos daina: Andrius Mamontovas - Liūdesys (Foje cover) [žodžiai / lyrics]


Sveiki, skaitytojai,

Šitą Andriaus Mamontovo „gabalą“ išgirdau maždaug prieš savaitę prekybos centre ir ėmiau niūniuoti. Absoliučiai dainos apie liūdesį kuris laikas nelabai buvo pageidautinos muzikos rinkoje, ypač amerikietiškoje, todėl jų taip reta ir taip mažai, dažniausiai dainuojamos mažose grupelėse, su gitara prie laužų ar vienumoje. Visgi šios dainos paslaptis yra ne vien skambioje muzikoje, bet ir žodžių prasmėje, kada subjektas kviečia visus nebijoti šios emocijos, ragina netgi ją savaime patirti, kad galėtum įvertinti ir įprasminti džiaugsmingus dalykus. Tai išties labai primena antonimines prasmes ir grupės „Fojė“ kitą labai patikusią dainą „Kitoks pasaulis“, kur vėl žaidžiama su žodžių prieštaringomis prasmėmis ir „išvedama“ jaunuolių kartos (jau buvusios) tam tikra filosofija, ideologija.

Daina „Liūdesys“ pirmąkart pasirodė 1992 metais, ją Andrius Mamontovas įrašė su grupe „Foje“ albumui „Kitoks pasaulis“. 2017 metais atlikėjas perdainavo albumui „Kibernetiniai žaislai“ šią dainą ir šiek tiek sumodernino muziką, bet iš esmės tiek nuotaiką, tiek dainos žodžius paliko tuos pačius. Šiandien dalinuosi šiuo kūriniu su jumis ir tikiu, kad šiandien antiliūdesio kultūroje, kur nepripažįstamas pesimizmas, o liūdesys jau savaime laikoma liga, tie žodžiai gali skambėti visai kitaip.

Andrius Mamontovas – Liūdesys (2017 m. versija)


Fojė – Liūdesys (1992 m. versija)


Žodžiai / lyrics

Andrius Mamontovas – Liūdesys

Žodžių daug įvairių išgalvojame mes,
Kad netektų mąstyt ir liūdėt
Visi norime būt maloniais ir džiugiais
Nekaltais ir linksmais būtinai,
Tik kam visa tai?

Tu liūdėt nebijok,
Tu liūdėt nebijok,
Nebijok liūdėt,
Nes tiktai liūdesy,
Nes tiktai liūdesy
Sielos džiaugsmas.

Iš tų žodžių skambių
Ir juokingai kvailų
Mes sustatome daug sakinių.
Galim juoktis ilgai
Nekaltai ir linksmai,
Kol pasibaigia tie sakiniai,
Tik kam visa tai?

Argi gali įvertinti šviesą tasai
Kas nematė tikrosios tamsos?
Nenuvertinkim liūdesio, nes tik jisai
Mums parodo, kas tai džiaugsmai.

Jūsų Maištinga Siela


2017 m. lapkričio 7 d., antradienis

Aktualijos: Gedimino kalno liūdesys, Lukiškių aikštės tuštybė ir Šeimos stiprinimo įstatymo marazmas

Sveiki,

Yra Vilniuje, prie Katedros, tokia į grindinį įmūryta laimės plytelę, ant kurios atsistojus galima sugalvoti norą. Dažnas ten besisukdamas apie save pasidaro ne vieną asmenutę, tačiau paskutiniu metu traukos objektu tapo griūnantis Gedimino kalnas. Prie Valdovų rūmų žmonės stojasi į eilę, kad galėtų pasidaryti nuotrauką prie nuošliaužomis „pasipuošusio“ kalno.

Nuotrauka tragedijos akivaizdoje. Kiršinančios tautą, biurokratinius ryklius baseine dėl įmesto mėsgalio, o kalnas „gyvena“ sau. Sunkiai geria kaip kempinė dosnų dangaus vandenį ir tirpsta kaip šokoladinių ledų kaugė. Šią tragediją suvokiau jau po savo asmenutės, kurioje šypsojausi. Kaip r visi.

Lukiškių aikštės nykuma tiesiog pribloškė. Jau geriau nieko nebūtų darę, palikę tą rausvą smėliuką ir gėlynus, nes dabar sukišti pinigai taip, kad net nematai, kur jie pasidėjo? Tikriausiai paauksuotiems vamzdžiams po tomis to paties tipo plytelėmis, kuriomis grįsti prospekto šaligatviai? Penki projektai dėl paminklo nesujaudino. Kėlė daug abejonių, o savivaldybė leido rinktis piliečiams, bet kad rinktis nėra iš ko. Andrius Mamontovas buvo pasiūlęs Lietuvoje statyti piramidę, didesnė už Cheopso, dėl kurios žmonės atvažiuotų iš viso pasaulio. Ši idėja juokinga, bet tikrai geriau veikianti, nei tie projektai stenduose po dosniu lietumi.

O kas per Seimo užmojis „stiprinti šeimą“? Didesnės nesąmonės nesu matęs per paskutinį mėnesį. Kažkoks populizmu dvokiantis briedas. Kaip įstatymu gali sutaikyti šeimos narius, sustiprinti vaikų ir tėvų ryšį, mažinti skyrybas ir sumažinti į šulinį metamų vaikų skaičių? Tik matau, kad įstatymas nukreiptas prieš šeimų įvairovę – vienalyčius santykius, gyvenimą nesusituokus ir t. t. Vienos pusės moralines nuostatas „įteisinančius“ įstatymus, kurie iš esmės nieko neduoda, o tik atima iš kitų, atrodo kaip visada po gražiais žodžiai „šeima“, „tradicijos“, „patriotiškumas“ tokie buki ir atgyvenę, kad grįžtame į kažkokį sovietinį pasaulį. Manau, tokius įstatymus kuria „senų gerų vertybių“ ištroškę senstelėję bukagalviai, kurie nori kaip geriau,  bet kaip visada padaro eilinį bereikšmį š... Užuot padėję žmonėms išgyventi, jie teisina, kas ir taip formuojama be įstatymo.

Paskutiniu metu nebemokame „suvairuoti“ savo idėjų, pamatuoti jų naudingumo ir viskas nuslysta paviršiumi, investuojant daug laiko, jėgų ir pinigų. Vardan ko, jūs man pasakykite, tokie projektai kaip Lukiškių nesąmonė ir anekdotinis šeimos stiprinimas yra daromi?

Oi, dirbam, dirbam... Kas kad ne tą, ką reikia.

P. S. Maištinga siela vėl tapo skundų ir pasipiktinimų kampeliu, bet nelaiko liežuvis, žinokit.


Jūsų Maištinga Siela