Sveiki,
Vakar, prieš užmiegant,
galvojau apie šituos žodžius...
Kai ką galbūt ši Žako Fresko, – mano akimis, vieno
didingiausių paskutiniųjų dešimtmečių mąstytojų, – citata gali įžeisti. Bet ką
ji iš tikrųjų reiškia? Kad bet koks patriotiškumas, religijos ribos ir
įsitikinimai ne vienija, bet skaldo žmoniją. Skaldymas vienija į atskirus getus
ir jų amortizatoriumi tampa agresija, noras įrodyti, kas mes esame, štai kodėl
išsilaisvinę iš skaldančiosios veiklos Vakarai Rytų Europai atrodo „nubėdnėję“,
atseit netekę vertybių, pasidarę pernelyg laisvamaniai ir t. t. Bet toks
mąstymas tik įrodo, kokiame mes tebesame atsilikusiame sektoriuje.
Geras Ž. Fresko pavyzdys
rodo, kaip kunigai savo šalyje vieno neginčijamo Dievo vardu laimina priešingus
karių tankus. Realiai pagalvojus, juk tai prieštarauja bet kokioms
krikščioniškoms dogmoms, net sakytume, kunigai vykdo Dievo vardu šventvagystę,
siųsdami karius į sumaištį. Kaip manote, tas pats Dievas, tarkim, akylai
stebintis iš dangaus, kurią valstybę turėtų palaikyti?
Mes vis dar sąvokų,
įsitikinimų ir netikrų vertybių spąstuose, o kas baisiausia, kad net tai suvokdami,
mes bijome atsižadėti netikrumo, nes iliuzija bet kokiu atveju yra „saugesnis“
prieglobstis, nei atviras pasaulis.
Jūsų Maištinga Siela
Religingumas - gyvenima spagal religijos dogmas, kurias remia kiti žmonės. Tikėjimas - tiesiog kai tiki Dievu (ne bažnyčia, o Dievu). Religingas žmogus ir tikintis žmogus nėra tas pats. Tikras tikintysis nelaimins tankų, nes Dievo įskymas neleidžia žudyti.
AtsakytiPanaikintiPilnai pritariu anonimo komentarui
AtsakytiPanaikinti