Aforizmas, sentencija, maksima: kuo skiriasi sentencija nuo aforizmo ir maksimos?

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Kaip žinia, pasaulis pilnas trumpų, bet gilių minčių, kurios mus lydi kasdienybėje – nuo senovės filosofų raštų iki šiuolaikinių socialinių tinklų įrašų. Šios mintys, įvilktos į vos kelis žodžius ar trumpus sakinius, pasiekia mūsų protą ir širdį. Tarp tokių žodinių miniatiūrų ryškiausiai išsiskiria sentencijos, aforizmai ir maksimos. Nors jie dažnai vartojami pakaitomis, kiekvienas turi savo subtilumo ir paskirties niuansų, kurie padeda mums geriau suprasti juos ir tai, kaip jie veikia kalboje ir mąstyme, taip pat ir šiandieninėje Lietuvoje.

 

Sentencija, kilusi iš lotyniško žodžio sententia, reiškiančio „nuomonė, mintis, posakis“, yra trumpas, glaustas ir dažnai pamokomas posakis, išreiškiantis bendrą tiesą, moralinį principą ar gyvenimišką išmintį. Šios frazės paprastai būna universalios ir bendrinės, atspindinčios ilgaamžę patirtį ar filosofinę įžvalgą. Jos siekia pamokyti, paskatinti susimąstyti ar nurodyti teisingą elgesio kelią. Dažnai sentencijos kyla iš literatūros kūrinių, filosofinių traktatų ar net politinių kalbų, tačiau vėliau tampa atsiskyrusiu, visuotinai atpažįstamu posakiu. Jos yra tarsi koncentruota išminties kapsulė, skirta apmąstymui. Pavyzdžiui, „Pažink save“, sentencija, priskiriama Sokratui arba užrašyta Delfų orakulo šventykloje, arba René Descartes'o garsusis „Aš mąstau, vadinasi, aš egzistuoju“ puikiai iliustruoja sentencijos esmę. Taip pat ir populiari frazė „Laikas gydo visas žaizdas“ yra ryški sentencijos atspindys.

 

Aforizmas, kilęs iš graikų kalbos žodžio aphorismos, reiškiančio „apibrėžimas, trumpas posakis“, yra dar glaustesnis, taiklesnis ir dažnai paradoksalus posakis, kuriame išreiškiama gili, kartais netikėta ar provokuojanti mintis. Aforizmas dažnai atskleidžia naują perspektyvą į pažįstamus dalykus, provokuoja mąstyti ir pasižymi stilistiniu išbaigtumu bei elegancija. Aforizmai yra labiau individualūs, dažnai siejami su konkrečiu autoriumi ir atspindi jo unikalų požiūrį į pasaulį. Jie nėra skirti tiesiog pamokyti, o veikiau priversti sustoti ir apmąstyti gilesnes tiesas, paslėptas po paviršiumi. Pavyzdžiui, Oskaro Vaildo „Aš niekada nemirštu, kai dirbu“ puikiai iliustruoja aforizmo kandumą ir paradoksalumą. Kitas pavyzdys, „Žmogus yra garsas“ (Martynas Mažvydas), nors ir gali būti traktuojamas kaip filosofinė sentencija dėl savo gilumo, taip pat turi aforizmui būdingo glaustumo ir apibendrinimo apie žmogaus būties trapumą ir laikinumą. Kinų išmintis taip pat turi aforizmų, pavyzdžiui, Konfucijui priskiriamas „Kas nemoka šypsotis, tam neverta atidarinėti krautuvės“.

 

Maksima, kilusi iš lotyniško maxima [sententia], reiškiančio „didžiausia [mintis]“, yra trumpas, griežtas ir autoritetingas posakis, išreiškiantis moralinį principą, bendrą elgesio taisyklę ar neginčijamą tiesą. Maksimos dažnai skamba kaip imperatyvas, nurodantis, kaip reikia elgtis, arba kaip visuotinai priimta norma. Jos yra tvirtos, kategoriškos ir reikalaujančios besąlygiško priėmimo. Maksimos dažnai siejamos su etika, morale, teisės principais ir yra skirtos reguliuoti elgesį. Pavyzdžiui, universali „aukso taisyklė“ – „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi“ – yra esminė moralinė maksima. Medicinos etikos principas „Pirmiausia – nekenkti“, priskiriamas Hipokratui, taip pat yra puikus maksimos pavyzdys. Šios frazės, tokios kaip „Gerumas yra stiprybė“, yra moralinės maksimos, skatinančios dorybę.

 

APIE FUNKCIJAS KALBOJE

 

Nors sentencijos, aforizmai ir maksimos pasižymi glaustumu, gilumu ir įsimintinumu, taip pat universalumu, jų paskirtis ir stilius skiriasi. Sentencija labiau linkusi į pamokymą ir bendrosios tiesos išraišką, aforizmas siekia išreikšti originalią, kartais paradoksalią mintį, provokuoti mąstymą ir atskleisti naują perspektyvą, o maksima yra griežtesnė, nurodanti moralinę taisyklę ar elgesio principą, dažnai skambanti kaip įsakymas. Aforizmai dažniau turi konkretų, žinomą autorių, tuo tarpu sentencijos ir maksimos gali būti labiau anoniminės, perimtos iš bendrosios kultūros ar liaudies išminties. Stilistiškai aforizmai dažnai yra subtilesni, metaforiškesni, kartais ironiški ar sąmojingi, o sentencijos yra tiesmukos ir aiškios, maksimos – autoritetingos ir imperatyvios.

 

Šiandieninėje Lietuvoje sentencijos, aforizmai ir maksimos, nors galbūt ne visada sąmoningai atskiriant juos pagal tikslią apibrėžtį, yra aktyviai vartojami įvairiuose kontekstuose. Švietimo ir kultūros srityje jie yra neatsiejama literatūros, filosofijos ir istorijos studijų dalis, padedanti suprasti istorinį bei filosofinį kontekstą ir praturtinanti pasakojimą. Kasdienėje komunikacijoje, ypač socialiniuose tinkluose, forumuose ir asmeniniuose pokalbiuose, žmonės dažnai dalijasi įkvepiančiomis sentencijomis, smagiais aforizmais ar gyvenimo maksimomis, naudodami juos kaip trumpus ir įsimintinus būdus išreikšti savo požiūrį, pasidalinti išmintimi, pajuokauti ar tiesiog praturtinti pokalbį. Be to, šios trumpos frazės dažnai puošia suvenyrus, marškinėlius, sienų paveikslus ar net populiarius motyvacinius plakatus, tapdamos įkvėpimo šaltiniu kasdienybėje. Žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje politikai, žurnalistai ir visuomenės veikėjai naudoja šiuos trumpuosius žanrus savo kalbose ir straipsniuose, siekdami efektyviau perteikti mintį, suteikti savo žodžiams daugiau svorio ar palikti ryškesnį įspūdį. Gerai parinktas aforizmas gali tapti diskusijos atspirties tašku, o sentencija – apibendrinti sudėtingą problemą. Reklamoje ir rinkodaroje maksimos ir sentencijos gali būti naudojamos kuriant prekės ženklo šūkį ar vertybes, kurios turi greitai ir aiškiai pasiekti vartotoją. Taigi, sentencijos, aforizmai ir maksimos, nors ir skirtingi savo niuansais, yra gyvybingi ir reikšmingi kalbos elementai, kurie praturtina mūsų komunikaciją, padeda išreikšti gilias mintis ir teikia įkvėpimo kasdieniame gyvenime Lietuvoje. Jų gebėjimas kondensuoti sudėtingas idėjas į įsimintiną formą užtikrina jų ilgaamžiškumą ir nuolatinį populiarumą.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Michel de Montaigne apie palankius vėjus, uostus ir tikslo siekimą

 Sveiki,

Iki šiol manau, kad vienas baisiausių gyvenime dalykų yra nežinoti, ko nori. Man taip dažnai nutinka. Todėl trūksta ambicijų, motyvacijos, noro kažką daryti dėl darymo, nes tiesiog „viduje nedega“. Šioji prancūzo filosofo Michel de Montaigne (1533-1592) pasakyti sparnuota sentencija iš esmės reiškia tą patį: negali pasiekti laimės būsenos, jeigu nežinai savo tikslo. Anksčiau maniau, kad „būti čia ir dabar“ iš esmės pjaunasi su „susikurk savo tikslą ir jo siek“ gyvenimo kryptimis. Jeigu aš sieksiu tikslo, vadinasi, pamiršiu gyventi kiekvieną akimirką. Jeigu gyvensiu kiekvieną akimirką, neturėsiu krypties, tikslo, nebebus ir motyvacijos irtis į priekį...

Iš esmės šiandien manau, kad svarbiausia yra procesas, ėjimas link išsikelto tikslo, bet tikslas nebėra pats svarbiausias dalykas. Pats svarbiausias dalykas yra patyrimas, siekiant tikslo, o rezultatas gali pasirodyti besąs visai kitoks, nei manei iš pradžių. Kitaip sakant, esame nesaugūs dėl ateities, tačiau tuo pačiu esame kūrybiški, nuolat atsinaujinantys ir atrandantys naujus dalykus.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Logan Pearsall Smith apie gyvenimo tikslą ir pasimėgavimą

Sveiki, skaitytojai,

Šios dienos citata priklauso Logan Pearsall Smith (1865-1946) britų ir amerikiečių eseistui ir visuomenės kritikui. Išsilavinęs vyras buvo labiausiai žinomas dėl savo aforizmų, kurie tapo plačiai pasklidę po Vakarų pasaulį. Šiandien vienas iš jų yra apie gyvenimo siekius, kuriuos mums jau nuo mokyklos pradinių klasių kala į galvas, kad reikia stiebtis, siekti, kad reikia planingai ir atkakliai nepasiduoti, tačiau niekas taip niekada ir nemokina, kaip po to tais vaisiais mėgautis.

Ironiška, bet šis aforizmas tarsi ir šaiposi iš tų siekėjų, kuriems gyvenimo tikslu virsta jau net ne pats tikslas, bet procesas. Mėgautis savo rezultatais, kad ir kas tai bebūtų, manau, reikia su dėkingumu, pagarba ir meile sau ir pasauliui. Paskutiniu metu to mokausi – tiesiog mėgautis savo mažais pasiekimais, netgi elementariausia sėkme, kuri (beje, jeigu tikėsime, kad pasaulyje nė plaukas nenukrenta be Dievo žinios), vadinasi, taip pat yra neatsitiktinė. Taigi kviečius Jus visus mėgautis savo mažytėmis pergalėmis, nes... Mes to verti!

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: George Carlin komikas apie idiotus ir išmintingus žmones

Sveiki,

Pamaniau, kas šios dienos citatą užims amerikiečių komikas George Carlin (1937-2008), kuris laikomas vienas įtakingiausių komikų per visą JAV istoriją. Beveik visą savo gyvenimą pašventė pašiepdamas TV ir kito formato laidose ir pasirodymuose būtent politikus ir, aišku, kritikuodamas sociumo ydas, todėl dar jis laikomas ir socialiniu kritiku. Citata kalba pati už save.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: anglų poetė Emily Dickinson apie iškalbingą tylą

Sveiki,

Senoji geroji tyla, tiek išaukštinta Rytų filosofijoje, mums, vakariečiams, tai briliantas, dienos aukštoji nata, žinoma, jeigu mums pavyksta ją suskambinti. Anglų poetė Emily Dickinson (1830-1886) yra pasakiusi, kad tyla arba, kitaip sakant, nieko nesakymas yra kur kas išsamesnis už ilgiausią litaniją. Šįkart neturiu galvoje šaltą atsiribojimą, abejingumą, ignoravimą, bet priešingai – šypseną, pasitikėjimą, apkabinimą. Tas buvimas tyloje pranašesnis už galingą žodį. Kartais.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): "Dolce agonia" rašytoja Nancy Huston apie gyvenimą, mirtingumą ir pagalbą vieni kitiems

Sveiki, skaitytojai,

Apmąstydamas Nancy Huston romaną „Dolce agonia“ poveikį, ėmiau skaityti interviu ir informaciją apie rašytoją. Kas ją inspiravo parašyti tokį kūrinį ir atradęs Lolijos Spurgienės verstą informaciją, negalėjau nepasidalyti šia citata, kuri paskutiniuoju metu man daug ką reiškia. Juk iš esmės gyvenimas netektų bet kokios prasmės, jeigu staiga šiame pasaulyje liktume vienui vieni, tad kas mes visi be vieni kitų? Nei dramų, nei skausmo, nei laimės, nei gyvenimiškų pamokų, nei aukštųjų akimirkų. Nieko.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytoja Margaret Atwood apie optimizmą ir pesimizmą

Sveiki,

„Tarnaitės pasakojimo“ autorė Margaret Atwood taikliai viename interviu apibūdino save kaip realistę. Kartais mes taip pat užduodame tokius klausimus: o koks mano paties tipas? Kartais atrodo, kad esi didelis optimistas, o kitąkart atrodo, kad nėra už tave didesnio pesimisto pasaulyje... Gal iš esmės mes visi esame tik realistai, kurie kartais svajoja ir jaučiasi gerai, o kai kada liūdi, įstrigę sistemoje, problemose ir neišaiškintuose santykiuose. Galbūt.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Leonidas Donskis apie laisvę

Sveiki,

Manau, kad į klausimą, kas Jums yra laisvė, daugelis atsakytumėt vis kitokiomis formuluotėmis, bet galiausiai sutiktume, kad visi laisvę jaučiami daugiau ar mažiau panašiai kaip šviesaus atminimo Leonidas Donskis.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Marius Povilas Elijas Martynenko apie gyvenimo kokybę ir šiuolaikinio pasaulio tendencijas

Sveiki,

Nuolat save kurdami ir pertransformuodami prarandame šiandien autoritetus, mokytojus, vedlius. Pasitikime ir žavimės tik tais, kurie tapo populiarūs – pop ir sporto žvaigždės. Tačiau kas iš esmės po tuo tuščiaviduriu kupolu? Geras ir laisvas žmogus laikomas dabar jau tas, kuris be kompleksu, tas kuris gali bet kur ir bet kaip apsinuoginti, būti atviru, kalbėti be užuolankų ir turėti tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose. Bet ir tai tik iliuzija, kad nuo to gyvenimo kokybė nekinta, ji tik turi kitus dievukus, kitas formas... Apie tai Marius Povilas Elijas Martynenko užsimena savo tekste, publikuotame „Literatūra ir menas“ paskutiniame numeryje.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): rašytojas Vladas Kalvaitis apie šiuolaikinį jaunimą, atmintį ir Lietuvos kūrimą

Sveiki,

Aną savaitę netekome talentingo rašytojo Vlado Kalvaičio. Ilgą laiką pasižymėjęs humoro jausmu, guvumu ir sveiku nuovokumu, rašytojas mus paliko sulaukęs garbingo amžiaus. Vienas ryškiausių jo kūrinių 2011 metais pasirodęs net 20 metų brandintas didžiulis novelių romanas „Sustiprinto režimo barakas“, kuriame iš esmės autorius kalba apie tremtį ir jo paliktas traumas.

Prisipažinsiu, kad ši jo knyga, kad ir kokia išgirta, apdovanota Žemaitės ir Liudo Dovydėno literatūrinėmis premijomis, man kol kas dar liko neskaityta... Nėra daug interviu su šiuo rašytoju, kažkaip spaudoje šmėžuoja jaunesnioji karta, kuri turi ką pasakyti labai jau „rimtai“.

Šioji citata, kuri tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kaltinimas šiuolaikiniam jaunimui, iš esmės yra paguodos ir užvėjos troškimo prašymas visai tai kartai, kuri kovojo už laisvą Lietuvą. Mes labai popinam, lepinam, norim, kad mūsų vaikai gautų visko, ko reikia šiuolaikiniam vaikui ir jaunimui, suteikiam visas sąlygas pagal išgales, tačiau patys senoliai nėra įvertinami tos kartos pastangų, nes niekas šito nemokė jaunimo. Mes mokome tik skųstis įkritusiu plaukų į kotletą, badyti kitiems akis ir priekaištauti dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų, bet iš esmės retas, kuris jaučia atminčiai jautrumą ir pagarbą. Pernelyg viskas, sakyčiau, sutelkta į vaiką, pamirštant, kad ne vien apie jaunimą sukasi pasaulis. Šioji citata iš tikrųjų apibūdina kartų kaitą, kuri iš pažiūros neišvengiama, bet po ja glūdi trokštamos pagarbos ir meilės stoka iš nupenėtų ir perpenėtų atžalų.

Kol gyvas žmogus, tol gyva istorija, vėliau ji tampa tik chrestomatija, tampoma politikų ir propagandininkų guma vadovėliuose taip, kaip to norisi epochos ideologijos rėmams.

Taigi.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Dalai Lama apie tobulėjimą, konkurenciją ir tapimą geresniu

Sveiki,

Štai ką sako Dalai Lama apie žmogaus tobulinimąsi ir tapimą geresniu – tai ne varžybos ir ne konkurencija, tai nukreipta į patį žmogų, tad bet kokie išankstiniai vertinimai ir lyginimas su kitais yra bereikšmiai.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Cher apie pasitikėjimą savimi ir kvailumą

Sveiki,

Dažnas iš mūsų nepasitiki savimi, bijo scenos ir kitų dalykų. Štai ką sako legendinė dainininkė Cher apie tai, kas stiprina pasitikėjimą. Kartais reikia priimti save netobulą, netgi savyje glūdintį kvailį.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Dalai Lama apie reakciją į gyvenimo tragedijas

Sveiki,

Kaip dažnai būna, kada manome, kad negalime pasirinkti nei gyvenimo, nei tėvų, nei situacijos, nei savo jausmų negalime pakeisti. Dalai Lama sako, kad galime pasirinkti ir užuot pasirinkę destruktyvų kelią, save dirginę, kaltinę, nemaloni gyvenimo tragedija gali tapti spyriu į užpakaliu ir postūmiu savo vidinės šviesos link.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): J. M. Coetzee apie valstybės veikimo ir galios principus

Sveiki,

Vienas visų laikų (bent man) geriausių pasaulio rašytojų yra, žinoma, J. M. Coetzee. Šiandien dalijuosi jo citata iš lietuviškai neišverstos knygos „Blogų metų dienoraštis“ (Blogų laikų dienoraštis), kuriame taikli ir prieštaringa citata nusako mūsų valstybės mechaninius sraigtus. Juokinga, nes tai paskutiniu metu aktualu mums, lietuviams, kurie gyvena draudimų ir apribojimų laikais ir dūsta po valstiečių įstatymais. Esame valdomi kažkieno kito primestų ir neatsiklaustų moralinių „vertybių“. Apmąstykime, ką norėjo pasakyti J. M. Coetzee...

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Giedra Radvilavičiūtė apie kūrėjo talentą

Sveiki,

Beskaitydamas Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinį „Tekstų persekiojimas“ nejučia griebiau pieštuką ir ėmiausi žymėtis mintis. Autorė „persekiojanti“ kitų tekstus daro savotiškus teminius pjūvius, suteikdama gana platų apmąstymų ir interpretavimų reveransą.

Šioji citata apie talento reikšmę žmogaus gyvenimui. Atvirai žavėdamasi Kęstučio Navako kūryba, ji kalba ir apie talento, „rašytojo nuo Dievo“ prakeiksmą. Ką aš begaliu pridurti? Skaityti „Tekstų persekiojimą“.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): graikų poetas Yiorgos Chouliaras (Γιώργος Χουλιάρας) apie kūrybą

Sveiki,

Perskaitęs „Literatūroje ir mene“ graikų kilmės poeto Jorgas Chouliaras (g. 1951) interviu apie kūrybą, norėjosi šį bei tą pasibraukti pieštuku. Nežinau, ar sutikčiau su šio poeto visomis mintimis, tačiau diskusijai išties įdomus jo požiūris ir suvokimas apie meilę, mirtį bei kūrybą.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Albert Einstein apie protą ir išmintį

Šios dienos citata (sentencija): Sigitas Parulskis apie laisvąjį rašymą

Sveiki,

Beskaitydamas Sigito Parulskio knygą „Amžinybė manęs nejaudina“ (2018) vis atrandu tokių perliukų, kurias išsirašyčiau kaip citatas. Pavyzdžiui, šią apie laisvąjį (sąmonės srauto diktuojamą) rašymo būdą, iš kurio galima daug ką pasakyti apie žmogų. Dalijuosi.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos sentencija: Jacque Fresco (Žakas Fresko) apie religiją ir religingus žmones

Sveiki,

Vakar, prieš užmiegant, galvojau apie šituos žodžius...

Kai ką galbūt ši Žako Fresko, – mano akimis, vieno didingiausių paskutiniųjų dešimtmečių mąstytojų, – citata gali įžeisti. Bet ką ji iš tikrųjų reiškia? Kad bet koks patriotiškumas, religijos ribos ir įsitikinimai ne vienija, bet skaldo žmoniją. Skaldymas vienija į atskirus getus ir jų amortizatoriumi tampa agresija, noras įrodyti, kas mes esame, štai kodėl išsilaisvinę iš skaldančiosios veiklos Vakarai Rytų Europai atrodo „nubėdnėję“, atseit netekę vertybių, pasidarę pernelyg laisvamaniai ir t. t. Bet toks mąstymas tik įrodo, kokiame mes tebesame atsilikusiame sektoriuje.

Geras Ž. Fresko pavyzdys rodo, kaip kunigai savo šalyje vieno neginčijamo Dievo vardu laimina priešingus karių tankus. Realiai pagalvojus, juk tai prieštarauja bet kokioms krikščioniškoms dogmoms, net sakytume, kunigai vykdo Dievo vardu šventvagystę, siųsdami karius į sumaištį. Kaip manote, tas pats Dievas, tarkim, akylai stebintis iš dangaus, kurią valstybę turėtų palaikyti?

Mes vis dar sąvokų, įsitikinimų ir netikrų vertybių spąstuose, o kas baisiausia, kad net tai suvokdami, mes bijome atsižadėti netikrumo, nes iliuzija bet kokiu atveju yra „saugesnis“ prieglobstis, nei atviras pasaulis.

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Amir Maalouf veikėjo mintys iš knygos "Pasiklydę" arba vėl apie nelaimingą žmogų Lietuvoje

Sveiki, skaitytojai,

Paskutiniu metu retai kada žymiuosi citatas skaitydamas tekstus. Kažkodėl tame mažai beįžvelgiu prasmės netgi aptariant perskaitytą knygą. Kam toji citata, jeigu ji „neveikia“ ir nieko nesako? Žinoma, kad užpildytų analitinio teksto argumentavimą, tačiau šiandien grįžęs iš darbo ir atsigulęs prie knygos (taip, taip, mėgstu skaityti gulėdamas!) aiktelėjau, skaitydamas šias albanų kilmės rašytojo Amin Maalouf romano Pasiklydę eilutes. Skaičiau ir dar sykį, ir dar... Pagalvojau: tai taip artima mums, lietuviams, kurie praradę orumą (netgi nemato prasmės apie tai kalbėti ar mąstyti), nes savaime trukdo paprasčiausiam išgyvenimui.

Šiandien tiek daug patriotiškumo, priverstinio militarizavimosi ir pilietiškumo akcijų: nusinerti trispalvę apyrankę, galgi net grąžinti himną į pamokas ir kiti kliedesiai, kurie liudija, kad valdžia junta, kaip žmonės nuo jos nusigręžia. Ir joks, atsiprašau, vibratorius po patriotiškumo užpakaliu neišbirbins pagarbos, taurumo ir orumo, jeigu šalis to negali suteikti žmogui. Jokios vėlevėlės ir jokia nesveikai iškreipta simbolika nepraturtins ir neužgoš  nusivylimo gyvenimu Lietuvoje, kai atotrūkis tarp deklaruojamų sąvoku ir realių santykių tik didėja. Taip, neoptimistiškai šiandien, tačiau dėkui rašytojui vėl leidusiam permąstyti tas deklaruojamas ir viešai diegiamas mintis, kurios paprasčiausiai neturi gilesnių šaknų už dirbtinį vertybių imitaciją, kurių kai kurie laiko įsitvėrę pernelyg tuščiai.

Jūsų Maištinga Siela