Dienos citata: Omantas Jokubaitis apie gero žodžio galią, susiskaldižius į grupeles Lietuvos komikus

 Sveiki,

Nesu itin nuoseklus Rolando Mackevičiaus laidos žiūrovas, bet kartais tam tikrų žmonių interviu pasižiūriu ir jie būna neįtikėtinai įdomūs ir įtraukūs. Kai kurie žmonės būna prieš kameras neįtikėtinai atviri, tad man patiko šįkart paklausyti interviu su komiku Omantu Jokubaičiu, su kuriuo belieka sutikti – geras žodis vienija, reikia žmones girti už darbus ir pastangas, o burbėti – jeigu galima, atsisakyti ir nesieti tai su savicenzūra ar nuomonės neturėjimu.

„Man tai yra tikrai svarbu. Jeigu matau, kad žmoguje yra potencialo – visada jį pagirsiu. Nes pats augau tokioje aplinkoje, kur buvo daugiau kritikos, kur dažniau bandydavo sumenkinti, užgauti. Bet aš žinau, ką darau. Žinau, kur einu. <...> Man atrodo, visi susiskirstę į grupeles. Komikai, podkastų kūrėjai – visi tik su savais. Ir niekas niekam nepasako gero žodžio. Atrodo, kad visi tik šaiposi vieni iš kitų, apšneka, niurzga.“ Omantas Jokubaitis

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 88: gaivus prisiminimas iš vaikystės, gėlių natiurmortai, atvirukai

 

Sveiki,

 

Ar pajutote, kaip per pastaruosius metus internete pagausėjo neoriginalių dirbtinio intelekto sukonstruotų vaizdo paveikslėlių? Kol kas mūsų plika akis dar juos geba atskirti, tačiau ne už kalnų, kada nebežinosime, ar nuotrauka tikra, ar sugeneruota. Kaip, beje, tikriausiai ir tekstai. Gal kur Pietų Amerikoje susikurs analogiška Maištinga Siela ir paleis programą, kuri kurs panašaus turinio straipsnius ir tada gal išeisime į gamtą, atsisakė viso to netikrumo, nes šiaip ar taip manęs asmeniškai toks iškreiptas turinys nebejaudina.

 

Visgi reikia mąstyti pozityviai, nes galimi pokyčiai gali atnešti ir gerų permainų mums netikėtose srityse. Argi ne taip?

 

Gėlių natiurmortai! Netikėtai ieškodamas informacijos aptikau ištisą originalių paveikslų galeriją. Barokinės gėlių puokštės kone juodame fone. Staiga iš mano pasąmonės iškilo vaikystės momentai. Net nesuvokiau Lietuvos skurdumo ir realios padėties po Nepriklausomybės atkūrimo, atrodo, tada nieko neturėjome, bet ką turėjome, tai gręždavome fantazuodami iki begalybės. Pamenu senus atvirukus, spausdintus dar sovietiniais laikais su gėlių natiurmortais. Didelės ir galingos puokštės kaip povų uodegų plunksnos, tamsus fonas, tarsi paslapties grožis, išnyrantis iš nežinia kokios tamsumos, toji pati paslaptis. Pamenu, teko vieną tokią sukarpyti, darėme pradinėje klasėje pakabinamus rankdarbius ir tas rankdarbis dar tebėra kažkur senelių buvusiuose namuose. Gali būti, kad kabo ant sienos, visiškai nublukęs, nušiktas musių. Bet va! Natiurmortai, kokie puikūs, autentiški, puošnūs, paslaptingi. Gražu. Norėčiau kitame gyvenime tapyti natiurmortus su bijūnais ir už tai būti gerbiamas ir finansiškai išgyventi.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Dalai Lama apie tobulėjimą, konkurenciją ir tapimą geresniu

Sveiki,

Štai ką sako Dalai Lama apie žmogaus tobulinimąsi ir tapimą geresniu – tai ne varžybos ir ne konkurencija, tai nukreipta į patį žmogų, tad bet kokie išankstiniai vertinimai ir lyginimas su kitais yra bereikšmiai.

Jūsų Maištinga Siela