Sveiki,
Nesu itin nuoseklus Rolando
Mackevičiaus laidos žiūrovas, bet kartais tam tikrų žmonių interviu
pasižiūriu ir jie būna neįtikėtinai įdomūs ir įtraukūs. Kai kurie žmonės būna
prieš kameras neįtikėtinai atviri, tad man patiko šįkart paklausyti interviu su
komiku Omantu Jokubaičiu, su kuriuo belieka sutikti – geras žodis vienija,
reikia žmones girti už darbus ir pastangas, o burbėti – jeigu galima,
atsisakyti ir nesieti tai su savicenzūra ar nuomonės neturėjimu.
„Man tai yra tikrai
svarbu. Jeigu matau, kad žmoguje yra potencialo – visada jį pagirsiu. Nes pats
augau tokioje aplinkoje, kur buvo daugiau kritikos, kur dažniau bandydavo
sumenkinti, užgauti. Bet aš žinau, ką darau. Žinau, kur einu. <...> Man
atrodo, visi susiskirstę į grupeles. Komikai, podkastų kūrėjai – visi tik su
savais. Ir niekas niekam nepasako gero žodžio. Atrodo, kad visi tik šaiposi
vieni iš kitų, apšneka, niurzga.“ Omantas Jokubaitis
Maištinga Siela
