Šios dienos citata: Kęstutis Navakas apie meilę (In memoriam)

Sveiki,

In memoriam įrašas Kęstučiui Navakui.

Niekada nesupratau jo kūrybos. Absoliučiai. Pilni lagaminai sniego, gyvūnėlių gyvenimai, šimtieji pavasariai, vyno kopijos ir kiti tekstai tiesiog prašaudavo pro mane kaip kulkosvaidžiai. O juk ir bandžiau atidaryti tuos snieguotus lagaminus. Gedimino prospekte esančiame „Vagos“ knygyne prieš dešimtį metų perskaičiau pusę jo knygos ir nieko nesupratau. Kaip galima taip aistringai kalbėti, rašyti iš savo kūrybinės energijos ir nesuteikti man jokio poveikio.

Jau po daug metų bandžiau įveikti romaną „Vyno kopiją“. Bandžiau. Ir niekaip... Kęstutis Navakas man rašytojas iš tos rašytojo vištidės, kurie sau patys yra rašytojai. Dideli. Aistringi. Patys sau įdomūs. Rašytojas, kuris būdamas tokiu, turėjo ir tebeturi būrį didžiausių gerbėjų, skaitytojų, o poeto (visų pirma jis buvo poetas, ne rašytojas) legendiniai facebooko post‘ai – tai tikriausiai vienintelis jo man patikęs žanras, neskaitant nuotraukų su silke, vynu ir raudona rytietiškų raštų staltiese. Tam tikra prasme jis buvo rašytojas fenomenas, kurio su kitu nesupainiosi.

Kad ir kaip priešinčiausi jo kūrybai, Kęstutis Navakas visų pirma man patiko ir įtiko kaip asmenybė ir kūrėjas. Žinoma, apmaudu. Žinoma, kad šokas. Net nesitikėjau...

Todėl dalijuosi jo pasisakymu apie meilę. Ilgoje kelionėje į kažkur šie žodžiai teikia nemenkos paguodos, kad nusimetus fizinį apvalkalą mums išties pasidaro daug lengviau. Kęstučiui irgi.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: rašytojai Kęstutis Navakas ir Giedra Radvilavičiūtė (Šiaurės vasara 2018)

Sveiki,

Vos išvydęs šią fotografiją, publikuotą „Literatūra ir menas“ socialinėje paskyroje, pagalvojau apie Mikelandželo freską „Adomo sutvėrimas“, tik šįkart šalia padėtas cigarečių pakelis ir veikėjai (rašytojai Kęstutis Navakas ir Giedra Radvilavičiūtė) nė iš tolo neatrodo nuogi. Pavadinčiau tai „Susijungimu“.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata (sentencija): Giedra Radvilavičiūtė apie kūrėjo talentą

Sveiki,

Beskaitydamas Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinį „Tekstų persekiojimas“ nejučia griebiau pieštuką ir ėmiausi žymėtis mintis. Autorė „persekiojanti“ kitų tekstus daro savotiškus teminius pjūvius, suteikdama gana platų apmąstymų ir interpretavimų reveransą.

Šioji citata apie talento reikšmę žmogaus gyvenimui. Atvirai žavėdamasi Kęstučio Navako kūryba, ji kalba ir apie talento, „rašytojo nuo Dievo“ prakeiksmą. Ką aš begaliu pridurti? Skaityti „Tekstų persekiojimą“.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Kęstutis Navakas "Vyno kopija"

Kęstutis Navakas. „Vyno kopija“. – Vilnius: Tyto alba, 2016.

Sveiki, skaitytojai, 

Jeigu reiktų balsuoti Metų knygos konkurse šiemet, tai tikriausiai nežinočiau, už ką balsuoti. Bet bent žinočiau, už ką NEBALSUOTI – už debiutinį Kęstučio Navako romaną Vyno kopiją, kurią jau liaupsino visas autoriaus palaikymo užnugaris, kitaip sakant, kiti rašytojai, grąžindami „gerų žodžių“ skolas už kažkada jų knygose atgalinių viršeliuose brūkštelėtus „navakiškus“ komentarus. Tiesą sakant, knygos nė nepabaigiau skaityti ir recenzijos rašyti apie neaprėptą kūrinio visumą lyg ir nederėtų, tad, prašau, laikykite tai net ne recenzija, o tiesiog „įspūdžiais“.

Visų pirma – niekada K. Navako neskaičiau, tačiau, kad jis šiuolaikinis poeta legenda, tai tas tikriausiai niekas nepaneigs ir jo įtaka ir skydas kitiems literatūros kūrėjams yra tvirtas, nes jau vien „Kęstutis Navakas“ skamba kaip literatūros kanonas. Ko galima tikėtis iš legendos? Ogi tik paties geriausio! Tik ne kraujo, o pieno putos! Tačiau kuo daugiau tikiesi ir stiebiesi, tuo greičiau nusmunka kelnės ir pasimato visas „grožis“.

Vyno kopija skaitėsi nuo pat pirmųjų puslapių siaubingai. Nėra siužeto. Turbūt nušovė su ta pačia Giedros Radvilavičiūtės muškieta. Nuo pat pradžių padrikai miglota intriga, daug literatūrinių reveransų – pradžia lyg tarp Fausto, lyg Dantės Dieviškosios komedijos idėjų, kur pasakotojas numiręs leidžiasi į kažin kokią paslaptingą fantasmagorišką kelionę, o jį lydi velniškasis personažas grafas Pti. Gerai, pradžia dar lyg ir žada kažką įdomaus, kažkokį postmodernizmo nuotykį, tačiau greitai paaiškėja, kad visas trynys daug skystesnis, negu atrodė iš pradžių. 

 Kęstutis Navakas.

Pasakotojas ima slampinėti po barą, kur dirba Telma ir Luiza – gal senos K. Navako simpatijos? – o baras lyg ir nuolatinė apsisvaiginimo ir intelektualių reveransų, kitaip sakant, perdėto patoso ir užgniaužtos arogancijos aikštele skaitytojams. Bet galiausiai išlendantys visokie buitiškieji „tunai“ ir kiti, manding, jau nebeskoningi dalykai – intelektualumo ir masinės kultūros kergimas – išblaško ir dar labiau išskaido pasakojimą į visišką miglotą sąmonės srauto diktuojamą beprotybę.

Išties ta beprotybė ir erzina, nes knyga tampa tokia intelektualiai manieringa, kad tiesiog, rodos, parašyta vien tik menamam paties K. Navako sielos draugui, savo paties kopijai, kalbant tik apie tai, kas svarbu tik pačiam autoriui. Kas gali perkąsti visus kultūrinius biskvitus, sukryžminamus veikėjus iš skirtingų kultūrinių (realių ir fiktyvių) klodų? Po 10 puslapių teksto tampa „nebeskanu“ net nuo atpažinimo džiaugsmo, nes knieti, kad kuo greičiau šis manieringas intelektualinis pasimaivymas pasibaigtų. Žvelgiant iš lietuviškos literatūros perspektyvos, žinoma, knyga intelektualiai vertinga, jos forma, kultūrinis barokas lyg ir veda šiuolaikinę lietuvių literatūrą į naujus aguonos laukus, tik, manding, pernelyg nusvaigintus, nualintus nuo perdėto intelektualinio vartojimo – tai tarsi karvė, kuri nurupšnoja šviežią žolytę, pavirškina skrandyje ir atrajoja mums jau apvirškintą produktą. Štai ką man priminė visiškai jokio įspūdžio nepalikusi Vyno kopija.

Jūsų Maištinga Siela

Kęstutis Navakas "Begarsis skambutis" arba manikiūras iš dykaduoniavimo

Sveiki,

Kartais tiesiog sėdint picerijoje ir slepiantis nuo pirmųjų šio sezono šalčių, ir laukiant kažkur vėluojančio padavėjo, tiesiog nei iš šio, nei iš to imi ir pasidarai iš Kęstučio Navako knygos „Begarsis skambutis“ kainų nuostabų manikiūrą su eurų inicialais. Tokios meistrystės pavydėtų net didžiausio fyfos, tuštukės ar šiaip silikonų ir plastiko mylėtojos. Ką čia slėpti, aš pavydžiu net pats sau. 

Jūsų Maištinga Siela