Filmas: "Mokinys" / "Ученик" / "The Student"

Sveiki, skaitytojai,

Kino pavasaryje prieš kelerius metus buvo parodytas rusų režisieriaus Kirilo Serebrenikovo filmas „Mokinys“ (rus. Ученик) (2016), kuris puikiai buvo įvertintas ir pastebėtas Kanų kino festivalyje. Istorija pasakoja apie jaunuolį mokinį, kuris spręsdamas savo problemas pradeda skaityti Bibliją ir visus mokyti ir auklėti pagal savo suvokimą, nepaisydamas jokių standartų ir kultūrinių, etiketo limitų.

Iš tikrųjų filmas tik iš dalies iškelia religinio fanatizmo idėją, po kuriuo slepiasi iširusios šeimos jaunuolio problemos – tėvo ilgesys, mamos tikrosios meilės trūkumas, nepripažinimo... Vieną dieną jis ima elgtis pagal Biblijos tezes, kurias iš pradžių be interpretacijų taiko tiesiogines reikšmes, o galiausiai pajutęs įtaigos galią, (nes yra mokinys, todėl neliečiamas), ima tas tezes kreipti savo galios ir manipuliacinių tikslų labui. Filmas išties pasižymi keliais gerais efektais. Labai „rimtu“ nepavadinsi, nes toje iš pirmo žvilgsnio itin reikšmingoje smegenų plovimo temoje veriasi ir absurdas, ir komedijos elementais, todėl tas, kas dedasi mokykloje ir kaip reaguoja pedagogai bei mokyklos direktorė, nereikėtų priimti už gryną pinigą. Tai hiperbolizacijos priemonė, kuri šiek tiek forsuodama iškelia teatralizuotą kontrastingą tarp mokslo ir religijos esantį amžiną konfliktą. Filme iškeliamos dvi barikados – maištininkas fanatikas mokinys ir biologijos mokytoja, atstovaujanti novatoriškam švietimui. Visa kita – tai šių frontų grumtynės, kuriose labiausiai stebina suaugusiųjų aplinkinių reakcija, ypač direktorės, kuri itin nori sužlugdyti jaunąją mokytoją ir nemato religinio fanatizmo priežasčių.

Visgi visos šios situacijos kiek sąlygotos ir neatitinka realumo pagrindo, todėl neapleidžia jausmas, kad tai visgi medžiaga ir scenarijus labiau skirtas teatro scenai nei filmui, nors ir filmas išties pavykęs, provokuojantis, įtraukiantis savo absurdo ir fanatizmo ekvilibristika. Ar mane įtikino sąlygiškumas, neadekvatus aplinkinių priėmimas to mokinio, pavyzdžiui, kad ir per lytinio švietimo pamoką, kai mokinys visiškai nuogas laipioja per suolus, o galiausiai kalta lieka mokytoja? Iš dalies taip, nes realiame gyvenime dažniausiai taip ir būna, kad už mokinių nesąmones turi atsakyti pedagogai arba suaugusieji. Manau, filmas hiperbolizuodamas ir sąlygodamas tam tikras situacijas sukūrė neblogai iškreiptą socialinį veidrodį, kuris ekspresyviai išryškindamas konfliktą parodo destruktyvius ryšius tarp savų interesų, auklėjimo, švietimų, įsitikinimų ir apskritai žmogiško nesusikalbėjimo. Rekomenduoju bent kartą šį filmą peržiūrėti – geras!

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela