Sveiki,
Paskutiniu
metu susidurdamas su žydišku šiuolaikiniu kinu matau dvi esmines problemines
linijas: a) santykiai su palestiniečiais; b) glaudūs, bet itin problemiški šeiminiai
santykiai. Žydams svarbu jų gyvenimas ir aktualumas, tai kas iš esmės atlieptų jų
kasdienę gyvenimo sampratą, kultūrą. Būtent b variantas šįkart pasakoja apie
tėvo ir sūnaus santykius iš profesinės perspektyvos filme „Pastaba“
(tikriausiai turėtų būti labiau verčiama kaip „Išnaša“, bet nesiginčykime)
(angl. Footnote) (2011).
Komedijos
elementais, kitaip sakant, gyvenimiškais kuriozais perteikta drama iš tikrųjų
pasakoja apie skaudžius konkurencingus tėvo ir sūnaus santykius profesinėje
srityje. Abu profesoriai nusipelnę mokslininkai, tyrinėję Talmudo rankraščių
versijas, tačiau turėję itin skirtingas pozicijas. Komisija nusprendė, kad
didžiausia valstybinė mokslo premija, kuri teikiama kasmet, turi atitekti ne
vyriausiajam tyrėjui, bet jo sūnui. Koks tėvo nusivylimas ir kaip elgsis sūnus,
pajutęs tėvo panieką? Iš tikrųjų šioje subtilioje komedijoje nagrinėjami ypač
žmogiški ir mums, lietuviams, puikiai atpažįstami šiais aspektais santykiai,
kurie aprėpia tokias sąvokas kaip šeima, puikybė, išdidumas, pasiaukojimas – ištisas
spektras įvairiausių ydų ir vertybių, kurie filme sužvilga itin komiškai. Tačiau
priešingai nei grynoje komedijoje, šioji istorija labiau tragikomiška,
paženklinta nusivylimu ir interesų grupių kovomis akademijos pasaulyje, šios
kovos griauna šeiminius santykius.
Neanalizuosiu
kiekvieno veikėjo perspektyvos ir tų aplinkybių, bet pridursiu, kad filmas „Pastaba“
leido kaip niekad išgryninti ir suvokti savos aplinkos darbinius santykius,
nebūtinai šeimos. Mūsų visuomenės vertė grįsta nuopelnais, konkurencingumu ir
pasiekta šlove, tačiau dažnai nutylima tos šlovės kaina, „tyliųjų“ įvykių
užkulisiai, nes visi puikiai žinome, kad pergalė nelabai įmanoma be
konkurencijos, o šiame filme visa tai aštrina ir tas šaltumo jausmas, tvyrojęs
tarp sūnaus ir tėvo, kuriuos jungia ne kraujo ryšio artumas, bet labiau skiria premijos
troškimo svaigulys. Iš tikrųjų tai filmas, kaip pripažinimo troškimas apakina
šeiminius ryšius ir atskleidžia nuoskaudas, puikybę bei pavydą, kurie taip
dažnai išduoda apie mus, tokius trapius ir žmogiškus.
Mano
įvertinimas: 7.5/10
Kritikų
vidurkis: 82/100
IMDb:
7.1
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą