Sabaliauskaitiškas šeštadienis: Literatūra ir menas, Kristina Sabaliauskaitė ir Petro imperatorė

Sveiki, skaitytojai,

Smagu atsikelti šį šeštadienį anksti ryte, atsigerti drungno kambario temperatūros vandens, o vėliau kavos... Grįžti su kinišku puodeliu į lovą ir skaityti iki vienuoliktos ryto, kol saulė įsispigina į langus, Kristinos Sabaliauskaitės istorinį romaną „Petro imperatorė I“. Atrodo šis šeštadienis kažin koks sabaliauskaitiškas – šalia lovos stalelio „Literatūra ir menas“ su tapytu jos portretu ant viršelio, krūvelė senesnių K. Sabaliauskaitės kūrinių ir... Velnias, kaip rudenėja ir toji brutali Martos patirtis iš romano, jos triūsas skalbiant visus tuos didikų priplėkusius drabužius, jos skausmingai kruvinas merdėjimas atrodo taip toli nuo mano paties šeštadienio lovos, kad mano ir Martos patalynė tikriausiai nė nesulyginamos energetikos.

Ir labai rudenėja... Dar prieš savaitę laksčiau vien su šortais, o dabar vos iškišu pėdą iš po apkloto. Atsidarau balkoną, kad prasivadėtų pernakt prikvėpuotas oras – bijau skersvėjo, šiek tiek esu peršalęs, prisifarširavęs česnako, iš vakaro prisipumpavęs žaliosios arbatos su medumi. Atrodo, bakteriją numaldžiau ir belieka tik užguita nosiaryklė ir kvėpavimo takai, kuriuos pramušus purškalu iš vaistinės už tris eurus. Bet net ir tas kvailas peršalimas neužgožia pro balkoną slenkstį su nieko nesupainiojamo rudens aromato atsliūkinimas – rimtai! – kuris iš vaikystės, metai iš metų sugrįžta. Tik šįkart slenka per kambarį, kaip ir kasmet, ir atsigula šalia manęs, apkabina mane, Sabaliauskaitės knygą, Literatūrą ir meną. Vaje, negi tikrai šeštadienis?

Jūsų Maištinga Siela