Filmas: "Dinozauro kiaušinis" / "Öndög"

Sveiki,

Dar vienas šių metų Kino pavasario filmas iš labai toli – Mongolijos. Meistrų programoje įtrauktas Mongolijos režisierius Quan‘an Wang jau ne kartą įvairiuose festivaliuose išsiskyrė savitu kinu, o man tai pirmoji pažintis su šiuo režisieriumi. Filmas „Dinozauro kiaušinis“ (mongl. Öndög) (2019), kurį galutinai nusprendžiau pažiūrėti paklausęs Gedimino Kuktos rekomendacinį vaizdo įrašą. Be to, šį filmą rekomendavo dažnas Kino pavasario komandos narys.

Filmas pasakoja apie Mongolijos stepių platybėse rastą moters lavoną, tačiau filmas ne kriminalinio pobūdžio. Istorija apie vienišą moterį, išgyvenančią atšiauriose stepių lygumose ganydama avis, ji padeda jaunam 18 metų policininkui per naktį saugoti moters lavoną nuo vilkų... Iš esmės filme veiksmo labai mažai, tačiau įvykis, bent jau filmo herojams, yra milžiniškas. Kažkas patiria pirmą seksualinę sueitį, kai kas bando išpildyti svajonę susilaukti vaikelio. Išėmus šią siužetinę liniją ir „įmontavus“ į vakarietiškos kino tradicijos filmą, pamatytume, kad ne tiek ir svarbus filmo turinys, nes jis gana plokščias, tačiau svarbiausia „Dinozauro kiaušinio“ filme yra būdai ir priemonės, kaip šioji istorija papasakota.

O papasakota ji išties poetiškai ir gražiai. Vaizdų platybės, garsų aidai, spragsinti ugnis, šnopuojantis kupranugaris, mekenančios avys, vėjas tarp sudžiūvusios žolės... Visa archetipinė gaivališkos gamtos aura pulsuoja šiame filme. Galiu tik įsivaizduoti, kokį efektą filmas būtų sukėlęs, jeigu jį būčiau žiūrėjęs kino teatre. Didžiuliai vaizdai hipnotizuoja, o stepių lygumose dangus atrodo taip žemai, kad spaudžia veikėjus kaip mažus vabaliukus prie žemės. Tai gamtos spalvų filmas, harmonija tarp žmogaus ir gamtos, tarp ugnies ir vėjo, kur nuo seno sekamos mongolų legendos apie dinozaurus, iš kurių save šioji etninė grupė kildina. Viena pagrindinių filmų temų yra gyvybės pratęsimas, moters ir vyro sąjunga bendram tikslui, kad gyvybė šiose žemėse nesustotų cirkuliuoti, nesuakmenėtų kaip dinozauro kiaušiniai. Įdomu, kad netgi tokiuose tyrlaukiuose moteris lengvai prisiskambina telefonu kitiems, tačiau tas technologijų pasaulis toks tolimas ir yra naudojamas tik esminiams poreikiams, ne pramogai.

Istorijos ir vyksmo filme ne kažin kiek, tačiau viskas „investuota“ būtent į atmosferą ir jausmą, kad esi kartu stepių vėjas, stebėtojas to stebuklingo dalyko – paties gyvenimo. Labai gražus, vietomis toks tylus, kone meditacinio pobūdžio, tačiau problemos, kad ir kokios jos atrodytų „įvilktos į egzotiškos kultūros rūbą“, jos vis tiek išlieka aktualios visame pasaulyje.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb:6.8

Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.

Anonsas

Gediminas Kukta apie filmą.

Jūsų Maištinga Siela