Sveiki,
„Žmogaus teisių
deklaracija jį išlaisvino, tačiau save cenzūruodamas žmogus pateko į savo
paties tinklą. Plaukiame kaip silkių būry. Toks eismas – nežinia kur, bet viena
kryptimi. <...> Sukuriama konkurencijos iliuzija, nors vienas iš kito
imame, skolinamės, kopijuojame. Dar atsirado dirbtinis intelektas, „padėsiantis“
mums geriau gyventi, kursiantis meno kūrinius. Šiandien gajus mitas, kad žmogus
yra visagalis, kad nemirs, nebus ligų, jam siūlomos utopijos maisto papildais, chirurginiais
atradimais. Jeigu anksčiau jis buvo gamtos, Visatos, transcendencijos dalis,
dabar išlipo iš to vienio, atsiskyrė“. Valentinas
Masalskis
Vis nepaliauju galvoti po
žurnale „Nemunas“ perskaityto interviu Valentinas Masalskis: šių dienų
visuomenei žmogus tapo nebeįdomus (Nr. 03, 2024) mintis. Argi
neparadoksalu, jog, anot aktoriaus ir režisieriaus, žmonės praradę autoritetus,
nusidavę į interneto erdves tapo vienodesni? Kuo daugiau pasirinkimų ir
laisvės, tuo žmonės labiau panašūs vieni į kitus, gal dėl to Lietuvoje išnyko
subkultūros, apnyko marginalai ir pan.? Bet argi panašumas neturėtų kurti
kolektyvinio tapatumo vakuumą, kur sumažėjusios skirtybės suartina žmones? Bet ištiko
priešinga lemtis – dar didesnis susvetimėjimas, pasirodo, suvienodėjimas davė nepagrįstos
konkurencingos iliuzijos, o kalbėti kitiems tapo svarbiau, nei išgirsti, dar
dažniau – užsikimšti ausis ir reikalauti, kad kiti tave suprastų. Tai, žinoma,
nulėmė ir internetas, kur susikuriama netikra tapatybė ir su kuo žmogus dabar
labiausiai konkuruoja? Tikriausiai besižvalgydamas į kitų profilius tik su
savimi pačiu: kaip dar galiu save pranokti? Kiti tampa nebeįdomūs, įdomu individui
tampa tik jo geresnė versija. Argi nepanašu į telefono atnaujinimo funkciją?
Mes atnaujiname savo gyvenimą naujomis patirtimis, bandydami perinstaliuoti
mintis ir pagerinti būsenas.
P. S. Ir žinoma, čia apie mane.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą