Filmas: "Ruandos viešbutis" / "Hotel Rwanda"

Sveiki, visi,

Afrikietiška „Šindlerio sąrašo“ versija vadinama Terry George režisuota istorinė drama „Ruandos viešbutis“  (angl. Hotel Rwanda) (2004), sukrėtusi daugybę žiūrovų. Tai pasakojimas apie vieną realų žmogų ir jo sudėtingą situaciją per 1994 metų Ruandos genocidą, kai dvi gentys (tuciai ir hutai) tarpusavyje nesutarė, papasakota asmeninė ir visos tautos tragedija. Mano galva, pats filmas režisūros atžvilgiu neprilygsta „Šindlerio sąrašui“, tačiau medžiaga ir tema išties ne ką mažiau šokiruoja.

Išžudyta tūkstančiai Ruandos gyventojų, kai hutai sukyla prieš vietinę valdžią ir barbariškai pradeda prievartauti moteris, tempti iš namų žmones, juos daužyti ir šaudyti tiesiog kieme ant vejos. Pagrindinis herojus Paulas yra sukilėlių gentines hutas, tačiau jo žmona tuci ir jie glaudžiasi Ruandos viešbutyje, skirtame turistams ir šiaip čia apsistojusiems baltaodžiams, juos saugo JTO. Hutų sukilėliai bijo prisiartinti prie viešbučio, tačiau netrukus visai Ruandai JTO atsuka nugarą, surenka baltaodžius ir juos saugiai išgabena, palikdama filmo herojų ir daugybę nuskriaustų vietinių glaustis viešbutyje. Karo žaidimo taisyklės ir diplomatinį charakterį turintis Paulas privalo išsaugoti kuo daugiau gyvybių...

Istorija išties pritrenkianti ir sunkiai įsivaizduojama realiai, filme, mano nuomone, tik priartėjama prie tikrosios dramos, daugybė humanistinių intarpų, netgi perdėtos romantikos elementų. Filmas taip pat kritikuoja JTO ir Amerikos politiką, todėl juostai buvo trukdoma pasiekti kino teatrus, tačiau sunku patikėti, kokia tikroji padėtis buvo Ruandoje 1994 metų pavasarį. Daug negirdėtų ir nežinomų Ruandos istorinių faktų, JTO veiklos istorija ir ne visada humaniška Amerikos karių veiksmai ir įsakymai. Ar tikrai neverta gelbėti tautą, jei ši neturi ko pasiūlyti gelbėjimo organizacijoms? Išties didelis geras ir sukrečiantis filmas apie didvyrį karo apsuptyje, kur laimi asmenybė, o ne paleista kulka.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: 'Marsietis" / "The Martian"

Sveiki, skaitytojai,

Vis grįžtu prie Ridley Scott filmų ir šįkart jo pats naujausias filmas – „Marsietis“ (angl. The Martian) (2015), kuris pasaulyje pelnė pripažinimą ir sėkmės tiek iš žiūrovų, tiek iš kino kritikų. Na, R. Scott šiaip sau lengvais filmais neužsiiminėja, jis kuria didingus kino projektus, todėl jis vienas iš tų banginių, kurie kuria apskritai rimtą ir didingą Holivudo kiną. Jo kosminiai hitai kaip „Svetimas“ ar „Prometėjas“ taip pat keliavo po kosmoso erdves ir leido pasinerti į fantastiškus pasaulius.

„Marsietis“, be jokios abejonės, dar vienas pavykęs R. Scott filmas apie kosmosą. Daug mokslinės fantastikos elementų, sudėtinga mokslinių faktų ir žinių gausa scenarijuje, bet nesijaučia, kad žiūrovas būtų perkrautas naujais terminais, nors toks pavojus tyko. Žmogų, paliktą Marse, manding, puikiai suvaidino Matt Damon. Analogiška šiuolaikinio Robinzono Kruzo istorija, tik šįkart ne viskas nuo nulio, o pasitelkiant mokslą ir Marse likusią įrangą, veikėjas pradeda kolonizuoti Marsą, sodindamas ant žmogaus išmato mišinio atrastas bulves ir pasitelkdamas visas žinias. Savaime suprantama, „paprastas“ žmogus būtų žuvęs „ant smūgio“, bet koks filmas be herojaus? 

Išties, „normalus“ žmogus mirtų iš išgąsčio arba nusižudytų, tačiau mūsų herojus, tiesiog tikras herojus ir jo istorija pernelyg nepaprasta. Jo gelbėjimo misija ir politika Žemėja išties audrina, tačiau, kad optimizmu trykšta vienišo žmogaus veidelis Marso platybėse, tai išties stebina. Iš kur tiek džiaugsmo, disko muzikos šioje išlikimo dramoje? Sužeista kontrastų kortomis, bet išvengta natūralumo. Aišku, filmas vis tiek daugiau ar mažiau įspūdingas – sudėtingas scenarijus, gelbėjimo operacija atvirame kosmose ir tiesiog daugybė gerų dalykų yra šiame filme, kurie tiesiog sakyte sako, jog daugelis iš mūsų priiminėdami tokius sprendimus pirmiausia penkis kartus nualptume. 

Daug gerų specialiųjų efektų, būrys žinomų aktorių, režisierius autoritetas, Marso sukurtas koloritas ir atmosfera – ir taip aišku, kad tai puikus fantastinis filmas, todėl įsitaisykite patogiai prieš žiūrėdami, nes atsiplėšti bus sunku.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaiduoklis" / "Ghost"

Sveiki,

Grįžtu vis prie senų gerų filmų peržiūros ir šįkart smarkiai rekomenduotas filmas „Vaiduoklis“ (angl. Ghost) (1990), nominuotas keliems „Oskarams“, iš jų aktorė Whoopi Golberg pelnė kaip geriausia antro plano aktorė. Tiesą sakant, net nežinojau, kaip šį filmą reiktų pažiūrėjus vertinti, nes jame tokia žanrų sintezė, kad tapo dėl to beveik vien komedija. Žinoma, iš pradžių vystoma drama, vėliau atsiranda mistiniai elementai, komedijos žiupsneliai, o gale ir visas trileris.

Sunku įvardyti, ar būtent dėl žanrų makalynės, ar dėl perdėtų mano lūkesčių prieš peržiūrą, man filmas pasirodė vidutinybė. Tiesą sakant, nelabai supratau, už ką W. Golberg gavo „Oskarą“. Žinoma, jos šis vaidmuo šarmingas, pakankamai įdomus, bet, dievaži, niekuo per daug neišskirtinis ir mažai kuo skiriasi nuo tos pačios „Netikros vienuolės“, kurioji ji atliko pagrindinį vaidmenį. Demi Moore visą filmą atrodė kaip berniokiška lesbietė, o tiedu draugai, kurių santykiai perdėm tokie idiliški, kad buvo jų draugystė nuspėjama po penkių minučių – vilkas kąs į koją. Žodžiu, scenarijus lyg ir geras, bet kažkaip nepajutau filmo dvasios, nors vietomis ir buvo įdomu. Labiausiai erzino nuspėjama veiksmų grandinė, kuri mažai kuo intrigavo, lyg žiūrėčiau vidutinišką devinto dešimtmečio filmą, „iškeptą“ pagal vieną ir tą patį receptą.

Ir visgi, filmas turi savo žiūrovą, auditoriją, žinomus aktorius, tačiau iki labai gero filmo man toloka.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Lietaus žmogus" / "Rain Man"

Sveiki, skaitytojai,

Tikriausiai būtų nuodėmė nepamatyti Barry Levinson filmą „Lietaus žmogus“ (angl. Rain Man) (1988), kuris pelnė net keturis „Oskarus“, iš kurių už geriausią metų filmą ir geriausią aktorių – Dustin Hoffman. Ar tai dar nepakankama priežastis pažiūrėti? Daugelio pamėgtas filmas, nuolat įtraukiamas į geriausių filmų topus, iki šiol priverčiančius suklusti net jaunuosius kino maniakus.

Kažin, ar šiandien filmas sulauktų tiek daug dėmesio, kiek anuomet, bet tenka pripažinti, kad filmas išties geras, nors ir keistokas. Tom Cruise sukurtas gobšus personažas Čerlis, nori iš tėvo paveldėtų 3 milijonų ir netrukus sužino, kad juos užrašė „Lietaus žmogui“ t. y. jo broliui, kuris didelį dalį savo gyvenimo praleido klinikoje... Žodžiu, tai dviejų brolių ilga kelionė automobiliu per valstijas, kuriame išryškėja gobšuolio žmogiškoji pusė, kuri kažkada buvo palaužta tėvo nemeilės. 

Lėtas ir rimtas filmas, subrandinta klasika, kuri patiks kino gurmanams. Dėl ko be scenarijaus verta žiūrėti šį filmą? Žinoma, dėl Dustin Hoffman įvertintos vaidybos, išties atskleisti išskirtinius autisto „genijaus“ bruožus, kurie per visą filmą ryškinami iki nervinančio akto, bet žiūrovai linkę dovanoti, kadangi tai neadekvataus žmogaus elgesys. Ne ką prasčiau vaidina ir Tom Cruise, kantrybės ir gobšumo taurė skyla per pusę ir jo dvilypį charakterį persveria šviesioji charakterio pusė. Žinoma, šiek tiek nuvylė pabaiga, lyg kokioje pasakoje, viskas išteisinta ir aišku iki grynumo, galgi net nuspėjama pagal receptą, bet visumoje filmas tikrai geras ir vertas kieto žiūrovo.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Roko karalienė" / "Ricki and the Flash"

Sveiki, skaitytojai,

Meryl Streep, Meryl Streep, Meryl Streep... Šiemet tikriausiai pamačiau rekordinį kiekį filmų su ja, praktiškai visus nematytus jos nominuotus „Oskarui“ ir šiemet dar pasirodė naujas filmas „Roko karalienė“ (angl. Ricki and The Flash) (2015), kuris sulaukė gana vidutiniškos sėkmės ir gana vidutiniškų kino kritikų atsiliepimų. Režisierius Jonathan Demme, sukūręs legendinį „Avinėlių tylėjimą“ (1991), „Filadelfija“ (1993), „Reičel išteka“ (2008), šįkart ėmėsi kur kas linksmesnio filmo, nors tenka pripažinti, kad ankstesnieji jo filmai išties puikūs ir jų temos nepaviršutiniškos ir įdomios. Tai vienas iš režisierių, kurį mėgsta kino gurmanai, aš irgi.

Visgi „Roko karalienė“ tikriausiai vienas silpniausių šio režisieriaus darbų. Tiesiog gal tema ir nėra paviršutiniška, bet viskas taip suslėgta, kad primena pusiau banalią romantinę komediją. Kad ir pats Meryl Streep vaidmuo gana dviprasmiškas – iš vienos pusės garsi autoritetą turinti aktorė daro naują pašėlusį amplua, todėl be galo įdomu, o iš kitos pusės – na, kažkoks cirkas, specialiai publikai parenkami personažai „ne tipažai“, juk visi norės žiūrėti į močiutę rokerę, dvelkia kiču! Ir žinoma, jeigu M. Streep nebūtų atlikusi šio vaidmens, o tarkim menkai kam žinoma antro plano aktorė, tai tikriausiai filmas žiūrėtųsi dar prasčiau...

Ne, filmas nėra prastas, jį tikrai žiūrėjau su malonumu – ir kikenau sau, ir buvo retkarčiais gaila. Viskas čia saikingai surežisuota, o ir M. Streep galia vis dar kausto dėmesį, juolab, kad filmas muzikinis ir tikrai ne kartą išgirsite filme dainuojant. Tas faktas nieko nestebino, nes ir anksčiau ji dainuodavo kine, tereikia prisiminti miuziklą „Mama Mia“ ar dramą „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“. Žodžiu, netikėta buvo tai, kad filme ji vaidina su savo tikra dukra (tą tikriausiai visi pasako recenzentai) Mamie Gummer. Nenuginčysite, jos tikrai turi panašių bruožų, tačiau kokia M. Streep buvo gražuolė savo dukters metų, sunku apsakyti.

Na, ir daug dainų, roko ir country baladžių, baro kvapų, apgailestavimo, „susitupėjimo“. Žinoma, labiausiai žiūrovui rūpi motinystės ir šeimos santykiai, kurie gana gyvenime „tokie“ retai pasitaiko, tačiau viskas atleidžiama ir pagaliau susitaikoma. Gražus ir mielas filmas, o kiek vertingas – sunku pasakyti, kai kiekvienas tą vertę supranta kitaip.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 54/10

IMDb: 6.0

Jūsų Maištinga Siela