Atnaujintas literatūros sąrašas mokiniams ir vaikams 2019: knygų serija 10+ (dešimt plius) Dvynukės, Be šeimos, Mūsų visų Madikė, Ronja plėšiko duktė Miško vaikai ir kt.

Sveiki,

Ką skaityti penktokams, šeštokams, septintokams, aštuntokams ir likusiems mokiniams? Rekomenduojamasis literatūros sąrašas nuolat keičiasi, mano supratimu, jis ir turėtų didžiąja dalimi atliepti šiuolaikinio vaiko pasaulį. Profesoriaus Kęstučio Urbos sudarytas naujasis literatūros sąrašas pagal atnaujintas programas pedagogams ir vaikams bei jų tėveliams didelių naujovių, mano nuomone, neatneš. Pavyzdžiui, vien penktokams ir šeštokams, vis dar nemažą kiekį sudaro klasikiniai verstiniai kūriniai, pasirodę didelėje knygų serijoje „10+“.

Nieko neturiu prieš šią literatūrą, tikrai yra dėmesio vertų kūrinių, tačiau daugelis jų parašyti jau prieš 80-100 metų ir dar seniau. Nors vertybių lygmenyje kūriniai atitinka pačias geriausias švietėjiškas idėjas, tačiau pati raiška jau kiek, mano atžvilgiu, atgyvenusi... Aišku, šalia viso to galima aptikti ir jau naujų, maginės literatūros knygų mažiesiems skaitytojams, kas iš tikrųjų juos užkabina.

Atnaujintas literatūros rekomenduojamas sąrašas ČIA. 

LITERATŪROS SĄRAŠAS 5 KLASEI

AMICIS, Edmondo de (Edmondas de Amičis). Širdis.

ANDERSEN, Hans Christian (Hansas Kristianas Andersenas). Pasakos. (2014)

BURNETT, Frances Hodgson (Frensė Hodžson Bernet). Mažasis lordas Fontlerojus.

BURNETT, Frances Hodgson (Frensė Hodžson Bernet). Mažoji princesė.

CARROLL, Lewis (Luisas Kerolis). Alisa Stebuklų šalyje.

CVIRKA, Petras. Vaikų karas.

DAHL, Roald (Roalas Dalas). DGM.

DE GASZTOLD, Carmen Bernos (Karmen Bernos de Gaštold). Maldos iš Nojaus arkos.

DiCAMILLO, Kate (Keitė DiKamilo). Jei ne Vinis Diksis.

ERLICKAS, Juozas. Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose.

FLANAGAN, John (Džonas Flanaganas). Žvalgo mokinys. Gorlano griuvėsiai. (T)

Gyvasis vanduo (Lietuvių liaudies stebuklinės pasakos).

HAIG, Matt (Metas Heigas). Kaip Kalėdų berniukas tėčio ieškojo.

HARTNETT, Sonya (Sonja Hartnet). Sidabrinis asiliukas.

HÄRTLING, Peter (Peteris Hertlingas). Benas myli Aną.

HOFFMANN, Ernst Theodor Amadeus (Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas). Spragtukas ir Pelių karalius.

KIVIRÄHK, Andrus (Andrus Kiviriahkas). Sirlė, Simas ir slėpiniai.

KNIGHT, Eric (Erikas Naitas). Lesė grįžta.

KORCZAK, Janusz (Janušas Korčakas). Karalius Motiejukas Pirmasis.

KUKULAS, Valdemaras. Vėjo birbynė.

LANDSBERGIS, Vytautas V. Obuolių pasakos.

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Mes Varnų saloje.

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Mijo, mano Mijo.

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Mūsų visų Madikė.

MAAR, Paul (Polas Maras). Ponas Belas ir mėlynasis eliksyras.

MAGNASON, Andri Snær (Andri Snairas Magnasonas). Mėlynosios planetos istorija.

MERAS, Icchokas. Geltonas lopas.

MIEŽELAITIS, Eduardas. Miško pasaka.

MORKŪNAS, Gendrutis. Vasara su Katšuniu.

MORPURGO, Michael (Maiklas Morpergas). Gimęs bėgti.

NANETTI, Angela (Angela Naneti). Mano senelis buvo vyšnia.

NORTON, Mary (Merė Norton). Skoliniautojai.

PALTANAVIČIUS, Selemonas. Aš – lietuvis.

PATERSON, Katherine (Ketrina Paterson). Smarkuolė Gilė Hopkins.

PERRAULT, Charles (Šarlis Pero). Motulės Žąsies pasakos.

PORTER, Eleanor Hodgman (Eleanora Hodžman Porter). Poliana.

PULLMAN, Philip (Filipas Pulmanas). Laikrodžio širdis

RAČICKAS, Vytautas. Zuika padūkėlis. (T)

ROWLING, J. K. (Džoana Rouling). Haris Poteris ir Išminties akmuo. (T)

SACHAR, Louis (Luisas Sekeris). Berniukas mergaičių tualete.

SLUCKIS, Mykolas. Milžinai nenorėjo karaliais būti.

SOCHA, Piotr; GRAJKOWSKI, Wojciech (Piotras Socha ir Voicechas Graikovskis). Medžiai.

SPALIS, Romualdas. Gatvės berniuko nuotykiai.

SPYRI, Johanna (Johana Špyri). Heida.

STARK, Ulf (Ulfas Starkas). Sikstenas.

TAN, Shaun (Šaunas Tanas). Atokaus priemiesčio gyventojai.

TARASENKA, Petras. Užburti lobiai.

TWAIN, Mark (Markas Tvenas). Tomo Sojerio nuotykiai.

VAITKUTĖ, Neringa. Neišduosiu tavęs.

VENSLOVAITĖ ŠILIŪNIENĖ, Eglė. Apie šviesą lange.

VILĖ VĖL. Kaip mes išgarsėjome.

WALLIAMS, David (Deividas Valjamsas). Berniukas milijardierius.

ZYLĖ, Kotryna. Didžioji būtybių knyga.

ŽILINSKAITĖ, Vytautė. Gaidžio kalnas.

ŽILINSKAITĖ, Vytautė. Radinių namelis.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 6 KLASEI

ADOMAITYTĖ, Gintarė. Žaliojo namo paslaptis.

BABBITT, Natalie (Natali Bebit). Amžinieji Takiai.

BÜRGER, Gottfried August (Gotfrydas Augustas Biurgeris).  Barono Miunhauzeno nuotykiai.

BORUTA, Kazys. Jurgio Paketurio klajonės.

CARROLL, Lewis (Luisas Kerolis). Alisa Veidrodžio karalystėje ir ką ji ten rado.

DE MARI, Silvana (Silvana de Mari). Paskutinis elfas. (T)

DiCAMILLO, Kate (Keitė DiKamilo). Tigro šuolis.

DILYTĖ, Dalia. Amžinoji Roma.

DILYTĖ, Dalia. Heladės šviesa.

DONELLY, Elfie (Elfė Doneli). Sudie, seneli, ištariau aš tyliai.

DOVYDĖNAS, Liudas. Jaujos pasakos.

EDGE, Christopher (Kristoferis Edžas). Kiti Albio Braito pasauliai.

ENDE, Michael (Michaelis Endė). Begalinė istorija.

GRAHAME, Kenneth (Kenetas Greihamas). Vėjas gluosniuose.

GRIPE, Maria (Marija Gripė). Vabalas skrenda temstant.

HAUFF, Wilhelm (Vilhelmas Haufas). Pasakos.

IGGULDEN, Con (Konas Iguldenas). Pavojinga knyga berniukams.

JANOSCH (Janošas). Brolių Grimų pasakos kitaip.

JAUTAKĖ, Ona. Kai aš buvau Kleo.

Kaip atsirado žemė (Lietuvių etimologinės sakmės).

KIPLING, Rudyard (Radjardas Kiplingas). Džiunglių knyga.

LAGERLÖF, Selma (Selma Lagerliof). Stebuklingosios Nilso kelionės.

LEONARD, M. G. (M. G. Leonard). Vabalų berniukas. (T)

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Broliai Liūtaširdžiai.

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Ronja plėšiko duktė.

LIOBYTĖ, Aldona. Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį.

LONDON, Jack (Džekas Londonas). Baltoji Iltis.

LOON, Paul van (Polas van Lonas). Siaubų autobusas. (T)

LOWRY, Lois (Louesa Lauri). Suskaičiuotos žvaigždės.

MAR, Birutė. Gėlininkė.

MARSHALL, Alan (Alanas Maršalas). Aš moku šokinėti per balas.

MASINI, Beatrice (Beatričė Masini). Miško vaikai.

MORKŪNAS, Gendrutis. Grįžimo istorija.

MOWAT, Farley (Farlis Movetas). Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi.

NÖSTLINGER, Christine (Kristinė Niostlinger). Pirmadienį viskas kitaip.

OHLSSON, Kristina (Kristina Olson). Stiklo vaikai. (T)

PALČINSKAITĖ, Violeta. Muzika troliui.

PARK, Barbara (Barbara Park). Čia buvo Mikas Hartas.

PATERSON, Katherine (Ketrina Paterson). Tiltas į Terabitiją.

PAULSEN, Gary (Garis Paulsenas). Brajano kirvis.

PRATCHETT, Terry (Teris Pračetas). Mažieji laisvūnai. (T)

RICHTER, Jutta (Juta Richter). Lydekos vasara.

RIMŠAS, Rimtautas. Ne Karibų kruizas.

SAJA, Kazys. Gvidono apsiaustas.

SKOMANTAS. Jundos lemtis.

SKUČAITĖ, Ramutė. Tai priimkit, kas priklauso.

SRUOGA, Balys. Giesmė apie Gediminą.

STANKEVIČIUS, Rimvydas. Pūgos durys.

STEAD, Rebecca (Rebeka Sted). Kai surasi mane.

STEVENSON, Robert Louis (Robertas Luisas Stivensonas). Lobių sala.

Sužeistas vėjas (Lietuvių liaudies mitologinės sakmės).

ŠUKYTĖ, Virgina. Laimės formulė.

TARASENKA, Petras. Pabėgimas.

TWAIN, Mark (Markas Tvenas). Heklberio Fino nuotykiai.

VAINILAITIS, Martynas. Sidabrinė kultuvėlė.

VAITKEVIČIŪTĖ, Daiva. Marius Pietaris ir Burtų knyga. (T)

VAITKEVIČIŪTĖ, Daiva. Trise prieš mafiją.

VAITKUTĖ, Neringa. Klampynių kronikos.

VERNE, Jules (Žiulis Vernas). Aplink Žemę per 80 dienų.

WELLS, Herbert George (Herbertas Džordžas Velsas). Nematomas žmogus.

WILDE, Oscar (Oskaras Vaildas). Laimingasis princas ir kitos pasakos.

WILSON, Jacqueline (Žaklina Vilson). Vidurnaktis.

ŽILINSKAS, Justinas. Kaukas Gugis ir kerų karas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 7 KLASEI

ADOMAITYTĖ, Gintarė. Sparnuotos iškabos.

ALCOTT, Louisa May (Luiza Mei Elkot). Mažosios moterys.

ANDERSEN, Hans Christian (Hansas Kristianas Andersenas). Dvylika iš pašto karietos.

BEECHER-STOWE, Harriet (Harieta Bičer-Stou). Dėdės Tomo trobelė.

BOYNE, John (Džonas Boinas). Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui.

BOWLER, Tim (Timas Bouleris). Žvaigždės ieškotojas.

BRADBURY, Ray (Rėjus Bredberis). Pradžios pabaiga.

BRADLEY, Kimberly Brubaker (Kimberlė Brubeiker Bradli).  Karas, išgelbėjęs mano gyvenimą. (T)

BURGESS, Melvin (Melvinas Berdžesas). Mėjos angelas.

BURNETT, Frances Hodgson (Frensė Hodžson Bernet). Paslaptingas sodas.

DEFOE, Daniel (Danielis Defo). Robinzonas Kruzas.

DICKENS, Charles (Čarlzas Dikensas). Kalėdų giesmė.

DOBELE, Maira (Maira Duobelė). Neteisingo gyvenimo mokykla.

ENDE, Michaelis (Michaelis Endė). Momo.

EŽERINYTĖ, Ilona. Skiriama Rivai.

FARJEON, Eleanor (Eleanora Fardžen). Mažoji siuvėja.

FUNKE, Cornelia (Kornelija Funkė). Rašalo širdis. (T)

GREY, Jacob (Jakobas Grėjus). Krankas. Varnų užkalbėtojas. (T)

GRIPE, Maria (Marija Gripė). Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija.

GUDONYTĖ, Kristina. Ida iš šešėlių sodo.

HARDINGE, Frances (Frensė Harding). Melų medis.

HAUGEN, Tormod (Turmudas Haugenas). Georgas ir Glorija.

JOHNSON, Terry Lynn (Teris Linas Džonsonas). Ledo šunys.

KAABERBØL, Lene (Lenė Koberbiol). Dina, Gėdytojos duktė. (T)

KAŽDAILIS, Aloyzas. Laivai ir jūrininkai.

KRÜSS, James (Džeimsas Kriusas). Timas Taleris, arba Parduotas juokas.

LANDSBERGIS, Vytautas V. Rudnosiuko istorijos.

LE GUIN, Ursula (Ursula le Gvin). Žemjūrės burtininkas. (T)

LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Kerstina ir aš.

LUTS, Oscar (Oskaras Lutsas). Pavasaris.

MAŠIOTAS, Pranas. Kai knygas draudė.

MISEVIČIUS, Vytautas. Jaunasis pagonis.

MONTGOMERY, Lucy Maud (Liusė Modė Montgomeri). Anė iš Žaliastogių. (T)

NESS, Patrick (Patrikas Nesas). Septynios minutės po vidurnakčio.

PATERSON, Katherine (Ketrina Paterson). Kaip ir žvaigždės.

PEARCE, Philippa (Filipa Pirs). Tomo vidurnakčio parkas.

PYLE, Howard (Hovardas Pailas). Robino Hudo nuotykiai.

RAČICKAS, Vytautas. Mano vaikystės ledai.

REID, Thomas Mayne (Tomas Mainas Rydas). Raitelis be galvos.

REUTER, Bjarne (Bjarnis Roiteris). Busterio pasaulis.

SAJA, Kazys. Septyni miegantys broliai.

SKUČAITĖ, Ramutė. Takelis iš naujo.

STARK, Ulf (Ulfas Starkas). Ištižėliai ir pramuštgalviai.

STÉPHANIE (Stefani). Agurkėliai su šokoladu.

TWAIN, Mark (Markas Tvenas). Princas ir elgeta.

VAITKUTĖ, Neringa. Vaivorykščių arkos. (T)

VERNE, Jules (Žiulis Vernas). Penkiolikos metų kapitonas.

VILIMAITĖ, Bitė. Rojaus obuoliukai.

WELLS, Herbert George (Herbertas Džordžas Velsas). Daktaro Moro sala.

WELSKOPF-HENRICH, Liselotte (Lizelotė Velskopf-Henrich). Harka. (T)

ŽELEZNIKOV, Vladimir (Vladimiras Železnikovas). Baidyklė.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 8 KLASEI

ADOMAITYTĖ, Gintarė. Laumžirgių namai.

ALKSNINYTĖ-GARBŠTIENĖ, Onutė. Sibire… tremtinių žeme.

ALMOND, David (Deividas Amendas). Skeligas.

BRADBURY, Ray (Rėjus Bredberis). Pienių vynas.

BURGESS, Melvin (Melvinas Berdžesas). Vilko kauksmas.

CICĖNAITĖ, Akvilina. Niujorko respublika.

DICKENS, Charles (Čarlzas Dikensas). Oliverio Tvisto nuotykiai.

EŽERINYTĖ, Ilona. Sutikti eidą.

FARJEON, Eleanor (Eleanora Fardžen). Septintoji princesė.

FRANK, Ana. Dienoraštis.

GAARDER, Jostein (Justeinas Gorderis). Kalėdų paslaptis.

GUDONYTĖ, Kristina. Blogos mergaitės dienoraštis.

GUDONYTĖ, Kristina. Jie grįžta per pilnatį.

HERRNDORF, Wolfgang (Volfgangas Herndorfas). Čikas.

INDEN, Charlotte (Šarlotė Inden). Ana ir Ana.

JANSSON, Tove (Tuvė Janson). Tėtis ir jūra.

JONUTIS, Marius. Kirminas paukštis.

JURAŠIUS, Aidas. Pypas ir jo nutikimai.

KAABERBØL, Lene (Lenė Koberbiol). Šešėlių vartai.

KÄSTNER, Erich (Erichas Kestneris). Kenigsbruko gatvė ir aš.

KAUNAITĖ, Unė. Laiškai Elzei.

KRELLER, Susan (Suzana Kreler). Drambliai nematomi.

KRÜSS, James (Džeimsas Kriusas). Mano prosenelis, herojai ir aš.

LAGERLÖF, Selma (Selma Lagerliof). Portugalijos karalius.

LOWRY, Lois (Louesa Lauri). Siuntėjas.

MALOT, Hector (Hektoras Malo). Be šeimos.

MORKŪNAS, Gendrutis. Iš nuomšiko gyvenimo.

MOURLEVAT, Jean-Claude (Žanas Klodas Morleva). Upė, tekanti atgal.

MULLIGAN, Andy (Endis Maliganas). Šiukšlės.

O’DELL, Scott (Skotas O’Delas). Mėlynųjų delfinų sala.

PIWKOWSKA, Anna (Ana Pivkovska). Frančeska.

PREUSSLER, Otfried (Otfrydas Proisleris). Krabatas, arba  Treji metai užburtame malūne.

REBEKA Una. Atjunk.

SACHAR, Louis (Louisas Sekerias). Duobės.

SAJA, Kazys. Jei nutrauksim sliekui koją.

SAROYAN, William (Viljamas Sarojanas). Tėti, tu keistuolis.

SHAKESPEARE, William (Viljamas Šekspyras). Romeo ir Džuljeta.

STARK, Ulf (Ulfas Starkas). Tegu baltieji lokiai šoka.

SWIFT, Jonathan (Džonatanas Sviftas). Guliverio kelionės.

SWINDELLS, Robert (Robertas Svindelsas). Bjaurius.

ŠERELYTĖ, Renata. Žvaigždžių medžiaga.

TERAKOWSKA, Dorota (Dorota Terakovska). Raganų duktė.

TOLKIEN, J. R. R. (Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas). Hobitas, arba Ten ir atgal.

TOWNSEND, Sue (Sju Taunsend). Slaptas Adriano Moulo dienoraštis.

VANDERPOOL, Clare (Klerė Venderpul). Laivavedys Erlis.

VAWTER, Vince (Vinčė Vateras). Laikraščių berniukas.

VERNE, Jules (Žiulis Vernas). Kapitono Granto vaikai. (T)

ŽILINSKAITĖ, Vytautė. Kintas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS 9 KLASEI

ALEXIE, Sherman (Šermanas Aleksis).  Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis.

BACH, Richard (Richardas Bachas). Džonatanas Livingstonas Žuvėdra.

BOWLER, Tim (Timas Bouleris). Upės sūnus.

BUBNYS, Vytautas. Arberonas.

BURGESS, Melvin (Melvinas Berdžesas). Heroinas.

COLLINS, Suzanne (Siuzana Kolins). Bado žaidynės. (T)

CREECH, Sharon (Šerona Kryč). Du mėnesiai kelio.

FORESTER, C. S. (Sesilis Skotas Foresteris). Mičmanas Hornbloueris.

GAARDER, Jostein (Justeinas Gorderis). Kortų paslaptis.

GRIPE, Maria (Marija Gripė). Varpų metas.

HADDON, Mark (Markas Hedonas). Tas keistas nutikimas šuniui naktį.

HARTNETT, Sonya (Sonja Hartnet). Nekviestas svečias.

HEMINGWAY, Ernest (Ernestas Hemingvėjus). Senis ir jūra.

IVANAUSKAITĖ, Jurga. Pakalnučių metai.

JUKNAITĖ, Vanda. Išsiduosi. Balsu.

KUNČINAS, Jurgis. Baltųjų sūrių naktis.

LANDSBERGIS, Vytautas V. Iš gyvenimo laumių.

LEE, Harper (Harper Li). Nežudyk strazdo giesmininko.

LEINO, Marko (Markas Leinas). Kalėdų istorija.

LOWRY, Lois (Louesa Lauri). Mėlyna sruoga.

MAUPASSANT, Guy de (Gi de Mopasanas). Mėnesiena.

MEYER, Stephenie (Stefanė Mejer). Saulėlydis. (T)

MORPURGO, Michael (Maiklas Morpergas). Karo žirgas.

OPOLSKAITĖ, Daina. Eksperimentas gyventi.

PALACIO, R. J. (R. J. Palacijo). Stebuklas

POZNANSKI, Ursula (Ursula Poznanski). Erebas.

RIGGS, Ransom (Rensomas Rigsas). Ypatingų vaikų namai. (T)

SAJA, Kazys. …kurio nieks nemylėjo.

SALINGER, Jerome (Džeromas Selindžeris). Rugiuose prie bedugnės.

SEPETYS, Ruta (Rūta Šepetys). Tarp pilkų debesų.

SHELLEY, Mary (Merė Šeli). Frankenšteinas.

STEVENSON, Robert Louis (Robertas Luisas Stivensonas).  Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija.

STOCKER, Bram (Bremas Stoukeris). Drakula.

ŠALTENIS, Saulius. Riešutų duona: apysakos ir apsakymai.

ŠERELYTĖ, Renata. Rebekos salos.

ŠIRVYS, Paulius. Aš – beržas.

TOLKIEN, J. R. R. (Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas). Žiedų valdovas.

VALLIK, Aidi (Aidi Valik). Kaip laikaisi, Ana?

VARSLAUSKAITĖ, Laura. Mano didelis mažas Aš.

VOYNICH, Ethel Lilian (Etelė Liliana Voinič). Gylys.

WAUGH, Sylvia (Silvija Vo). Žmogonai. (T)

LITERATŪROS SĄRAŠAS 10 KLASEI

AITMATOVAS, Čingizas. Ilga kaip šimtmečiai diena.

ASHER, Jay (Džej Ešer). Trylika priežasčių kodėl.

BORUTA, Kazys. Baltaragio malūnas.

BRADBURY, Ray (Rėjus Bredberis). Marso kronikos.

BRONTË, Charlotte (Šarlotė Brontė). Džeinė Eir.

BROOKS, Kevin (Kevinas Bruksas). Lukas.

BULGAKOV, Michail (Michailas Bulgakovas). Šuns širdis.

CASTA, Stefan (Stefanas Kasta). Vasara su Mere Lu.

CHBOSKY, Stephen (Stefenas Šboskis). Atskalūno laiškai.

EŽERINYTĖ, Ilona. Verksnių klubas.

FORMAN, Gayle (Geilė Forman). Jei pasilikčiau. (T)

GAARDER, Jostein (Justeinas Gorderis). Mergaitė su apelsinais.

GOLDING, William (Viljamas Goldingas). Musių valdovas.

GREEN, John (Džonas Grinas). Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos.

GUILLOU, Jan (Janas Giju). Blogis.

HAUGHTON, Ema (Ema Hoten). Dabar tu mane supranti.

HUGO, Victor (Viktoras Hugo). Paryžiaus katedra.

YOUSAFZAI, Malala (Malala Jusefzai). Aš esu Malala.

ITÄRANTA, Emmi (Emė Iteranta). Vandens skonis.

JANSSON, Tove (Tuvė Janson). Vasaros knyga. (2012)

KAUNAITĖ, Unė. Sudie, rytojau.

LONDON, Jack (Džekas Londonas). Martinas Idenas.

MAZETTI, Katarina (Katarina Maceti). Bandykim nekalbėti apie Dievą.

McCARTEN, Anthony (Antonis Makartenas). Superherojaus mirtis.

MERAS, Icchokas. Lygiosios trunka akimirką.

MONTGOMERY, Lucy Maud (Liusė Modė Montgomeri). Žydroji pilis.

MURAIL, Marie-Aude (Mari Odė Miurai). Mano brolis Kvailys.

OPOLSKAITĖ, Daina. Ir vienąkart, Riči.

ORWELL, George (Džordžas Orvelas). Gyvulių ūkis.

PULLMAN, Philip (Filipas Pulmanas). Šiaurės pašvaistė. (T)

RAMOŠKAITĖ, Eglė. Tarp gyvenimo ir vilties.

REMARQUE, Erich Maria (Erichas Marija Remarkas). Trys draugai.

REMARQUE, Erich Maria (Erichas Marija Remarkas). Vakarų fronte nieko naujo.

SPINELLI, Jerry (Džeris Spinelis). Žvaigždė.

SEPETYS, Ruta (Rūta Šepetys). Druska jūrai.

ŠLEPIKAS, Alvydas. Mano vardas Marytė.

TAPINAS, Andrius. Vilko valanda. (T)

TWAIN, Mark (Markas Tvenas). Jankis karaliaus Artūro dvare.

ZWEIG, Stefan (Stefanas Cveigas). Širdies nerimas.

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Didysis Ketvirtadienis" / "Maundy Thursday" / "Urideul-ui haengbok-han shigan"

Sveiki

Pietų Korėjos melodrama „Didysis Ketvirtadienis“ (angl. Maundy Thursday) (2006) tikriausiai daugelį žiūrovų nepaliko abejingų – tą rodo aukšti internetiniai vertinimai, neprasti pagiriamieji komentarai, tačiau su azijietišku kinu esu labai atsargus ir retai jį žiūriu. Visgi šįkart surizikavau pažiūrėdamas rekomenduojamą senesnio „sukirpimo“ azijietiška filmą apie turtuolę savižudę ir kalinį mirtininką...

Biblijiniuose rėmuose visiškai žemiškos nuodėmės. Du problemiški suaugę žmonės vaduojasi iš destruktyvios praeities, tačiau vienas prisiviręs košės tiek, kad jau niekas nebepadės – vyrukas laukia paskutiniosios egzekucijos dienos, tačiau jį pradeda lankyti simpatiška puikaus balso savininkė mergina, kuri trokšta mirti, nes nekenčia motinos, kuri neužstojo jos, kai ši patyrė skriaudą... Žodžiu, visas kraitis komplikuotų veikėjų, kurie suranda bendrystę, kuri kitomis aplinkybėmis tikriausiai neįmanoma.

Aišku, filmas sukurtas ganėtinai sentimentaliam lygmenyje – paveikti žiūrovų jausmus, jį pravirkdyti „iš kojų verčiančiu“ siužetu ir parodyti, kad jo gyvenimas yra kur kas geresnis už filmų herojų. Visgi filmas ganėtinai tiesmukas, jau matyti siužetai, kad ir kur kas geresniame amerikietiškame filme „Mirtininkas eina“ (1995) ar „Žalioji mylia“. Azijietiškame filme dar mezgasi ir romantiniai simpatiški santykiai, tačiau velnių norisi duoti už sentimentalią ir pernelyg didaktinę režisūrą, kuri šiek tiek dvelkia bedvasiškumu ir sintetika, perdėta krikščioniška sugestija, pavyzdžiui, kai ateina su mirtininku pasimatyti nužudytos dukters motina ir krikščioniškai atitalžo žudiką, o po to pasako, kad atleidžia – absoliutus netikras krikščioniškų vertybių teatras, kuris neturi realumo lygmens... Na, nė gramo nepatikėjau veikėjų išgyvenimais, net kai azijietė motina suduoda pro šalį (akivaizdžiai netikroviška!) dukrai per skruostą ir šioji kvailai bando suvaidinti verksmą... Kažkas šiame filme neveikia, nors tai ir bestselerio romano ekranizacija, tačiau, mano supratimu, gurmaniško kino lygmens nepasiekia ir lieka kažkur žemiau „Užrašų knygutės“ kartelės neišrankiems ir sentimentaliai atskleistų problemiškų žmonių istorijų žiūrovams...

Mano įvertinimas: 5/10

IMDb:7.5

Jūsų Maištinga Siela  

Knyga: Deborah Levy "Karštas pienas"

Deborah Levy. „Karštas pienas“ – Vilnius: Balto, 2019 – 272 p.

Sveiki, skaitytojai,

Paskutiniu metu tie, kurie stebi naujausias išleistas knygas, tikriausiai pastebėjo, kad į rinką plūstelėjo daug naujos leidyklos BALTO leidyklos namai leidžiamų verstinių knygų. Nors daugelis jas skaito jau ne vienerius metus, tačiau pats susigriebiau tik šį rudenį, kai leidykla išleido Man Booker trumpojo sąrašo knygą Karštas pienas (angl. Hot Milk), kurią parašė britų romanistė ir dramaturgė Deborah Levy (g. 1959). Paskutiniuoju metu tai autorė, kurią galima vadinti „ant bangos“. Be to, kad Karštas pienas pateko 2016 metais į trumpąjį Booker sąrašą (ji ir anksčiau buvo nominuota), bet ir šiemet su naujausiu romanu The Man Who Saw Everything buvo įtraukta į ilgąjį Booker Prize.  

Daugelis, skaičiusių Karštą pieną, kūrinį apibūdina kaip „intriguojantį, bet labai keistą“. Istorija gana sumišusi kultūrinėje europietiškoje erdvėje, apimanti Pietų Europos dalį ir Britaniją. Sofija kartu su motina Rosa atvyksta iš Britanijos į Ispaniją, kad pagydytų paralyžiuotas ir nejautrias Rosos kojas, kadangi niekas neranda tikrosios priežasties, todėl manoma, kad tai psichologiniai dalykai. Sofija – graiko ir britės dukra, jas abi palikęs tėvas grįžo į Graikiją ir atsivertęs į katalikybę vedė kone Sofijos amžiaus moterį iš Italijos ir su ja susilaukė naujagimės... Knyga pasakoja vienos šeimos suirutę po visą Europą istoriją, kuri pilna susikaupusios ir neišreikštos nuoskaudos, nusivylimo ir neapykantos. Sofijai apie trisdešimt, ji ruošiasi kabintis į doktorantūrą, tačiau yra besąlygiškai pažeidžiama ir prikaustyta prie sergančios pagiežingos motinos.

Viskas būtų kaip ir eiliniuose romanuose apie šeimos nesantaiką, tačiau autorė randa nuostabių ir literatūroje nedažnai pasitaikančių būdų, kaip šiuolaikinę santykių reabilitacijos stebuklą paversti hipnotizuojančiu daugiaprasmiu ir daugiamačiu literatūriniu pasakojimu. Iš pirmo žvilgsnio pasakojimas dvelkia kurortiniu romanu, (jau vien ką sako daug kuo nuviliantis kataloginis knygos viršelis), tačiau nuo pirmųjų puslapių darosi aišku, kad pasakojama tapatybės paieškos problema, kuriai išsiskleisti padeda pasitelkti graikų mitologiniai niuansai ir froidiškoji psichoanalizės teorija.

Autorė tiesiogiai nenaudoja nei Antikos terminologijos, negretina dievų įvaizdžių, tačiau akivaizdu, kad sadistiškai medūzų tvilkoma moteris Viduržemio jūroje siejama su Medūza Gorgone, pabaisa iš Antikos mitologijos, į kurią pažiūrėjęs bet koks mirtingasis pavirsdavo akmeniu. Iš tikrųjų šioje istorijoje medūzos sukelti nudegimai Sofijos gyvenime atneša permainas – ji susitinka su tėvu, išsiaiškina motinos paslaptį, išlaisvina seksualinę energiją, užmegzdama kurortinius santykius su Ingrida... Knygoje šis medūzos sukeltas permainų metas reiškiasi itin mistiškai, tarsi pasakotoja tai atskleistų potekstėmis, vis užsimindama apie prabudusią Sofijos viduje esančią pabaisą, kitaip sakant, apie žmogaus ilgą laiką užguitą pasąmonę ir jos valdomą žmogaus prigimtį.

Viena didžiausių Sofijos problemų yra jos tapatybė, sietina su profesija. Pildydama nudegimų punkte sveikatos kortelę ji nurodo padavėjos profesiją, nors iš prigimties yra giliamintė mokslininkė antropologė, kuri analizuoja žmonės pagal jų poelgius ir ištartus žodžius, tačiau pati negeba susikurti asmeninio gyvenimo. Tą liudija ir jos dirbtinis šlubavimas, kuris susiformavo nuolat lydint šlubčiojančią motiną – prisitaikėliškoji Sofija. Atvykus į Ispaniją Sofiją ištinka tapatybės krizė, ji vis labiau ima priešgyniauti motinai, permiega su vyru, susiranda meilužę Ingridą, kuriai pavydi jos kitų meilužių, netgi maniakiškai ją persekioja, o naktimis kankinasi negalėdama užmigti. Svarbus vandens archetipas, kuris vis netinka sergančiai motinai. Ji tarsi vergė iš vazos, kurią simboliškai bandydama išsivaduoti iš vergvaldės motinos sudaužo ir laikinai pabėga pas tėvą į Graikiją...

Deborah Levy

Visi šie Sofijos pokyčiai romane pateikiami nenuosekliai, todėl sukuriamas nestabilaus, hipnotizuojančiai sapniškas pasakojimo įspūdis. „Tiesą sakant, nelabai žinau, kokioje tikrovėje šiuo metu gyvenu. Nežinau, kas tikra. Šia prasme mano pačios kojos netvirtai stovi ant žemės. Jau nebesiorientuoju. Mano motina atsisakė, atsižadėjo, paliko, atmetė, nebereikalauja, neigia viską, o kartu su savimi nuvertė ir mane (p. 238).“ Iš esmės chaotiška romano struktūra paaiškina ir pagrindžia Sofijos psichikos nestabilumą, jos tapatybes paieškas ir polinkį į analizę. Polinkis visur regėti antikinius simbolius – tai antropologės mąstymo maniera, o jos santykiai su mama ir artimaisiais tampa jos tapatybės kaip antropologės kūrybos praktika.

Kita Sofijos problema – santykiai su motina, kurie turi įtrūkių. Nors Rosa niekada apie tai nekalba, ji pilna nuoskaudos, kai ją paliko vyras. Ji manipuliuoja dukterimi, kurią pavertė savo slauge. Motinos ir dukters ryšys dažniausiai literatūroje simboliškai siejamas per bambagyslę ir pieną, kai su pienu gaunama ir gyvenimo išmintis, motinos meilė, rūpestis ir emocinis intelektas, tačiau Sofijos ir Rosos santykiai labai komplikuoti, jos viena kitos ne tik nesupranta, bet dažnais atvejais yra skirtingose barikados pusėse: „Sofija, tu visada kažkur toli. Aš ne toli. O visada per arti. Jos nuoskaudų (p. 113).“ Akivaizdu, kad manipuliacija kaip tik sugriauna motinos ir dukters santykius, paverčia jas abi nepakenčiamomis ir nelaimingomis, tačiau visada fiziškai esančias šalia viena kitos – takia būvimo drauge kaina. Iš esmės šie toksiški šeiminiai santykiai pasakoja apie motinos paleidimą vaiko į pasaulį būtinybę ir tuo pačiu apie baimę paleisti ir likti vienišai, apie aukos vaidmens prisiėmimą, atsakomybės stoką.

Autorei pavyko išgauti savitą teksto stilių, kuriuo atsiribojusi nuo sentimentalumo ir tiesmukumo, pereina į mitologizavimą, todėl stilius kiek priminė J. M. Coeetze Jėzaus vaikystę, kada autorius irgi savitais nepaaiškinamais, bet skaitytojui intuityviai suprantamais būdais (simboliais, metaforomis, alegorijomis) perteikiama šiuolaikinė toksiškų santykių analizė. Karštas pienas išties nepalieka abejonių, nes jame įvairiais rakursais veriasi daugelio iš mūsų problemos – perdėtas pareigos jausmas, tapatybės krizė, santykiai su motina, seksualinės įvairovės atradimai ir nusivylimai, kurie įtaigiai nestabiliame pasakojimo sraute įgauna pasąmoninio literatūrinio bangavimo, o dėl šios raiškos Karštas pienas mano atmintyje dar išliks ilgai.

Jūsų Maištinga Siela   

Filmas: "Pastaba" / "Footnote" / "Hearat Shulayim"

Sveiki,

Paskutiniu metu susidurdamas su žydišku šiuolaikiniu kinu matau dvi esmines problemines linijas: a) santykiai su palestiniečiais; b) glaudūs, bet itin problemiški šeiminiai santykiai. Žydams svarbu jų gyvenimas ir aktualumas, tai kas iš esmės atlieptų jų kasdienę gyvenimo sampratą, kultūrą. Būtent b variantas šįkart pasakoja apie tėvo ir sūnaus santykius iš profesinės perspektyvos filme „Pastaba“ (tikriausiai turėtų būti labiau verčiama kaip „Išnaša“, bet nesiginčykime) (angl. Footnote) (2011).

Komedijos elementais, kitaip sakant, gyvenimiškais kuriozais perteikta drama iš tikrųjų pasakoja apie skaudžius konkurencingus tėvo ir sūnaus santykius profesinėje srityje. Abu profesoriai nusipelnę mokslininkai, tyrinėję Talmudo rankraščių versijas, tačiau turėję itin skirtingas pozicijas. Komisija nusprendė, kad didžiausia valstybinė mokslo premija, kuri teikiama kasmet, turi atitekti ne vyriausiajam tyrėjui, bet jo sūnui. Koks tėvo nusivylimas ir kaip elgsis sūnus, pajutęs tėvo panieką? Iš tikrųjų šioje subtilioje komedijoje nagrinėjami ypač žmogiški ir mums, lietuviams, puikiai atpažįstami šiais aspektais santykiai, kurie aprėpia tokias sąvokas kaip šeima, puikybė, išdidumas, pasiaukojimas – ištisas spektras įvairiausių ydų ir vertybių, kurie filme sužvilga itin komiškai. Tačiau priešingai nei grynoje komedijoje, šioji istorija labiau tragikomiška, paženklinta nusivylimu ir interesų grupių kovomis akademijos pasaulyje, šios kovos griauna šeiminius santykius.

Neanalizuosiu kiekvieno veikėjo perspektyvos ir tų aplinkybių, bet pridursiu, kad filmas „Pastaba“ leido kaip niekad išgryninti ir suvokti savos aplinkos darbinius santykius, nebūtinai šeimos. Mūsų visuomenės vertė grįsta nuopelnais, konkurencingumu ir pasiekta šlove, tačiau dažnai nutylima tos šlovės kaina, „tyliųjų“ įvykių užkulisiai, nes visi puikiai žinome, kad pergalė nelabai įmanoma be konkurencijos, o šiame filme visa tai aštrina ir tas šaltumo jausmas, tvyrojęs tarp sūnaus ir tėvo, kuriuos jungia ne kraujo ryšio artumas, bet labiau skiria premijos troškimo svaigulys. Iš tikrųjų tai filmas, kaip pripažinimo troškimas apakina šeiminius ryšius ir atskleidžia nuoskaudas, puikybę bei pavydą, kurie taip dažnai išduoda apie mus, tokius trapius ir žmogiškus.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela  

Paskelbtas trumpasis Booker Prize 2019 sąrašas! Atwood, Rushdie, Obiama, Shafak, Ellmann ir Evaristo

Sveiki,

Dar šiais metais liepos pabaigoje atsinaujinusi Booker komisija paskelbė 13 kūrinių, kurie sudarė Booker Prize 2019 ilgąjį literatūros sąrašą. Paprastai šios knygos būna auksinės prabos ir atkreipia užsienių vertėjų rinką (tuo tarpu ir Lietuvos). Apie tai buvau padaręs įrašą, kurį galite perskaityti ČIA.

Rugsėjo pradžioje, užvakar, paskelbtas trumpasis šios premijos sąrašas. Norėčiau kažką plačiau pakomentuoti, tačiau nei vieno kūrinio dar nesu perskaitęs, kad galėčiau ką palyginti. Į trumpąjį sąrašą pateko Booker senbuviai, kurie iš esmės kaip ir „Oskaruose“ kokia Meryl Streep, tikriausiai „išstumiami“ į priekį dėl ankstesnių nuopelnų... Net neabejoju, kad tiek Margaret Atwood, tiek Salman Rushdie kūriniai yra tikrai geri, tačiau netikiu, kad per tiek laiko iš didžiulio literatūros srauto neatsiranda inovatyvių ir unikalių rašytojų...

Visgi šis šešetukas daugiau ar mažiau man patinka. Labiausiai dėmesį traukia amerikiečių rašytojos Lucy Alman su romanu „Ducks, Newburyport“, kuris pasakoja apie negatyvios informacijos žalą žmonėms. Aktualu, atrodo, stipru ir nuojauta rėkte rėkia, kad tai vienas geriausių šio sąrašo kūrinių. Labai viliuosi vien iš smalsumo, kad kokia leidykla apsiims ir išvers šią knygą, nors paskutiniu metu kažkodėl verčiami labiau britų autoriai...

Antrojoje vietoje (pagal smalsumą) mane traukia veteranas Salman Rushdie. Iš anotacijos šiek tiek susidaro įspūdis, kad knyga labai ne rušdiška, nes ji pasakoja apie po Ameriką keliaujantį kvanktelėjusį keistuolį Kichotą – žadamas šiuolaikinis kontekstas, problemos ir t. t. Trečiojoje pozicijoje – rašytojas iš Nigerijos Chigozie Obioma su romanu „Minorinis orkestras“, kuris pasakoja ilgesingą ir skaudžią brandos istoriją, tai istorija apie naivų vyruką, kuris išvyksta į Kiprą įgyvendinti svajonės ir per ją sužlugdo save... Ketvirtojoje vietoje mano dėmesį patraukusi turkų rašytojos Elif Shafak naujasis romanas. Nors nesu nė vienos knygos skaitęs, visgi Bookerio nominacija verčia atsigręžti ir pagalvoti, ar nevertėtų ką pagriebti, nes turime daug jos romanų lietuviškai.

Bernardine Evaristo – britų rašytoja, garsi savo romanais jau ne vieną dešimtmetį. Jos romanas tarsi skirtingų moterų dėlionė, nusidriekusi per epochas ir suraizgyta panašiomis detalėmis. Įvairiais rakursais atskleidžiama, ką reiškia vienoje ir kitoje vietoje būti moterimi. Apie tai jos romanas „Girl, Woman, Other“.

Mažiausiai imponuoja šįkart mano mylima Margaret Atwood. Labai bijau, kad po serialo „Tarnaitės pasakojimas“ šioji knyga tėra tik scenarijaus adaptacijos literatūriškai. Tai būtų didžiulis nusiminimas, tačiau beveik net neabejoju, kad ji bus išversta lietuviškai, o aš ją vis tiek skaitysiu ir būsiu nusivylęs, nes atsikartos serialo siužetai...

Kas laimės?

Dalijuosi nuolatinio aistringo Booker premijų apžvalgininko Eric Karl Anderson vaizdo įrašą, kuriame jis apžvelgia visus šešis trumpojo Bookerio romanus.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Edward St Aubyn "Patrikas Melrouzas"

Esward St Aubyn. „Patrikas Melrouzas“ – Vilnius: Baltos lankos, 2019 – 448 p.

Sveiki, skaitytojai,

Vienas rimčiausių šios vasaros pabaigos verstinės literatūros grynuolių yra britų rašytojo Edward St Aubyn (g. 1960) romanų trilogija Patrikas Melrouzas (angl. Patrick Melrose), kurį sudaro trys romanai Tiek to (1992), Bloga žinia (1992), Šiek tiek vilties (1994). Po to sekė ir dar keli romanai tęsiniai, o Motinos pienas (2005) buvo nominuotas net Man Booker premijai. Į lietuvių kalbą trilogiją išvertė vienas mano mėgstamiausių rimtosios literatūros vertėjų Laimantas Jonušys. Britanijoje ši trilogija jau tapo šiuolaikinės literatūros klasika, pagal jį pastatytas penkių dalių serialas, kuriame nusifilmavo visiems puikiai žinomas aktorius Benedict Cumberbatch.

Sumurtas, arogancija, traumos, seksas, pinigai... Tokius dalykus mes dažniausiai regime kokiuose nors prabangiuose britų ar amerikiečių filmuose, kur dažniausiai vyksta kokie nors kriminaliniai įvykiai, tačiau verstinėje grožinėje literatūroje aristokratų, „mėlynojo kraujo“ turinčių turčių gyvenimo bjaurastis retai prasibrauna iki mūsų skaitomų romanų. Romanas pasižymi sodriu ir įtikinamu pasakojimu, kuris pagrįstas paties autoriaus biografiniais faktais.

Pats rašytojas, kaip ir jo knygos prototipas Patrikas Melrouzas, gimė pasiturinčiojo aristokratiškoje šeimoje, kurio tėvai gyveno tai Londone, tai Prancūzijos viloje. Pats rašytojas taip pat, kaip teigia, yra patyręs iš savo tėvo seksualinę prievartą, kai jam buvo 5–8 metai, todėl vėliau baigęs psichoterapeuto mokslus, metęs heroiną, jis išanalizavo savo gyvenimą ir autentiškas patirtis perteikė šių romanų cikle.

Mums, skaitytojams, dažniausiai užgintas britų aristokratijos gyvenimas, nelabai žinome, kas iš tikrųjų vyksta jo „gelmėse“ ir kasdieniniame gyvenime. Rašytojas atskleidžia tamsų, niūrų, arogancijos, apkalbų ir dviveidiškumo kupiną aristokratų gyvenimą šeštame-septintame-aštuntame dešimtmečiuose, kada aristokratija iš esmės ėmė patirti dekadansą, moralinį ir prestižinį nuosmukį, kurį pamasino dvasinės krizės ir nesibaigiantis alkoholis, narkotikai bei švaistūniškas gyvenimas.

Iš tikrųjų autoriui pavyko sukurti lokalios visuomenės kupolą, tam tikrą turtingųjų atskirtų nuo likusio pasaulio visuomenės modelį, kurių gyvenimai dažnai sukasi apie pasimatymus, pobūvius ir narkotikus. Pirmoji trilogijos dalis vadinasi Tiek to, kuri skirta Patriko Melrouzo vaikystės traumai atskleisti. Būtent pirmoji romano dalis mane labiausiai ir paveikė – Patriko tėvo Deivido požiūris į savo atžalą, iš kartos į kartą kaip skiepas perduodamas blogio, (bet aristokratiško auklėjimo!) užkratas – tėvas smurtu auklėja vaiką, siaubingai elgiasi su žmona ir t. t., nes būtent patį Deividą šitaip auklėjo jo paties tėvas. „Vaikai yra silpni ir nemokšiški miniatiūriniai suaugusieji, ir juos reikia visaip akinti taisyti savo silpnumą ir nemokšiškumą. Kaip ir didysis zulų karalius Čaka, kuris savo karius versdavo įtrypti dygliuotus krūmus į žemę, kad sukietintų padus, nors kai kuriems tuo metu tokios treniruotės tikriausiai nepatiko, jis buvo pasiryžęs sukietinti savo sūnaus nusivylimo nuospaudas, kad išgydytų įgūdį atsiriboti. O ir ką gi daugiau gali jam pasiūlyti? (p. 67).“ Tam tikri socialiniai elgsenos modeliai yra perteikiami kaip tradiciniai aristokratijos požymiai: jeigu išgyvenau aš ir tapau tokiu „nuostabiu“, vadinasi, ir mano sūnus turi tai patirti, kad taptų mano įpėdiniu.

Pirmoji romano dalis pulsuoja seksualiniai nukrypimais. Nepaisant, kad tėvas prievartauja Patriką tarp visų tuo nuostabiai trapių ir prabangių vilos gobelenų, vazų, senovinių lovų ir t.t., bet dar vaizduojami ir psichiškai pakrikę Deivido ir jo žmonos santykiai, kurie atmiežti sadistiniais ir mazochistiniais elgesio būdais, todėl tiek daug visokiausių tablečių, streso ir toksiškų santykių niuansų. Figų valgymas nuo žemės ir nuolankumas tik iš dalies gali priminti Penkiasdešimt pilkų atspalvių, tačiau jie pagrįsti iš kartos į kartą perduodamais elgesio šablonais, traumomis, patriarchalinės brutalios šeimos modeliais.

Vienas esminių aristokratijos požymių yra perdėtas cinizmo demonstravimas ramioje aplinkoje, siekiant diskusijos būdu kuo labiau vienas kitą pažeminti, reiškiant rafinuotai ir šaltai kuo dagiau paniekos, pvz., Bridžita klausia, ar Deividas pritaria mirties bausmei, o jis atsako: „Ne, nes tai nustojo būti viešas renginys. Aštuonioliktame amžiuje korimas būdavo tikrai gera dienos iškyla (p 123)“. Kas vidurinėje klasėje suprantama kaip blogos tonas, aristokratijoje tai tampa galios rodiklis; kuo daugiau arogancijos ir pasipūtimo, tuo atrodai labiau aristokratiškas ir vertas pagarbos. Tą suponuoja moterys, kurios dažniausiai bando per lovą ir santuoką įsilieti į aristokratų gyvenimą, atmesdamos bet kokias savo moralines nuostatas.

Edward St Aubyn

Prabangios aristokratiškos aplinkos įspūdį sustiprina rašytojo gebėjimas perteikti hedonistinės prabangos elementus. Gurmaniškas požiūris į prabangą ir pasimėgavimą unikaliais dalykais yra neatsiejama turtuolių kasdienybė, pavyzdžiui, geriant kad ir brangų vyną: „Jis jautė, kaip ilgi gysloti vynmedžio ūgliai tempia jį į sunkų paraudonavusį dirvožemį. Per gomurį nuvilnijo geležies ir akmens, žemės ir lietaus prieskoniai, viliojantys lyg krentančios žvaigždės. Butelyje seniai suvystyti pojūčiai dabar išsivyniojo kaip pavogto paveikslo drobė (p. 176).“

Antroji romano dalis Bloga žinia yra apie 22 metų Patriką, kuris sužino, jog mirė tėvas, todėl reikia sutvarkyti laidojimo reikalus. Šioji romano dalis skiriasi savo emociniu valentingumu, Patrikas paniręs į gilią depresiją, vartoja ir nuolat galvoja apie narkotikus, važinėja po Niujorką, nuolat rizikuodamas savo gyvybe. Akivaizdu, jog šioji romano dalis fokusuojasi ties veikėjo asmenybės bedugne, norą sumaišyti skausmą su malonumu – visa tai kilo iš nemeilės, tėvo prievartos ir motinos šaltumo, todėl Patrikas stengiasi visa tai „užlopyti“ narkotikais. Teksto sodrumas! Nesunku patikėti, kad pats autorius gerai išmano narkotikus ir jų poveikį, amžiną jų troškulį, sukeltą euforiją ir čia pat nepasakomą alkį, narkotikų sukeltus baisius padarinius... Šioji romano dalis nuolat man priminė F. Dostojevskio Nusikaltimas ir bausmė, kada Raskolnikovas ištiktas potrauminio šoko ir kaltės jausmo vaikšto gatvėmis ir dreba dėl kiekvienos aplinkos detalės, kuri galėtų jį išduoti nusikaltus. Panašiu emociniu užtaisu ir „užaštrintais“ psichiniais elgsenos modeliais bei būsenomis perteiktas absoliučiai sutrikusio ir dvasiškai sužlugdyto, nuolat savo silpnumą pateisinančio vyruko subyrėjęs gyvenimas.

Trečioji romano dalis Šiek tiek vilties vaizduoja Patriką trisdešimties. Romanas labiau fokusuojasi į Sonio rengiamą kaimišką pobūvį, į kurį ateina ir Patrikas, ir princesė Margaret ir veikėjai iš ankstesnių romano dalių. Fragmentiškame pasakojimo koliaže kaip niekad veriasi aristokratiškos bendravimo manieros, cinizmas, nuolatinis noras pažeminti. Ypatingai didelį įspūdį paliko princesės Margaret ir ambasadoriaus bendravimas, kada princesė liepia ambasadoriui išvalyti nuo padažo jos suknelę. Vėlgi turime nuolankiojo ir sadistės elgesio modelį, kuris suponuoja, koks visgi svarbus pasiskirstymas tarp aristokratijos galios ir valdžios galimybėmis: aristokratas aristokratui nelygu.

Tai esminis Patriko gyvenimo lūžis, kadangi šis jau išsivadavęs iš narkotikų, tačiau didžiausia staigmena buvo toji, kad jis pamažu išsivaduoja iš tėvo paliktų traumų. Ir vėlgi autorius remiasi aristokratų dvilypumu. Pavyzdžiui, Ana vienu metu kritikuoja vakarėlį: „Jėzau, kokia nyki kompanija. Tau neatrodo, kad juos laiko užšaldytus kaip tipinių vaidmenų atlikėjus ir atitirpdo didelėms progoms? (p. 434)“ Ir čia pat po cinizmo kauke prasiskverbia žmogiškumas, kaltės jausmas, kuris kaip antitezė tame puikybės pokylyje: „Daug metų jaučiau kaltę, kad nieko nepadariau, kai vieną vakarą per vieną iš tų baisingų pobūvių, kuriuos rengdavo tavo tėvai, tu laukei ant laiptų, ir aš pasakiau, kad pakviesiu mamą, bet man nepavyko... (p. 434)“.

Būti aristokratu reiškia priimti tam tikrą elgesio modelį, iš kartos į kartą perduodamą naštą, kuri arba sunaikina tave, arba paverčia „mėlynuoju“ t. y. šaltu ciniku. Visoje šioje trilogijoje esti viskas, kas man geroje literatūroje patinka: intelektualus ir rafinuotai sukaltas tekstas, kuris atskleidžia žmogaus dvilypumą, socialinių vaidmenų ir žmogiškosios prigimties prieštarą, kuri kelia ir šypsnį, ir siaubą. Stiprus literatūros perlas, kuris retai leidžia dirstelėti į taip siekiamą (arba bent pasvajojamą) visuomenės grietinėlę, kurioje galioja saviti elgesio modeliai ir visavertiškumo rodikliai, kurie mums, dirbančiųjų vidutiniokų klasei, dažnais atvejais atrodo moraliai iškrypę, o juos demonstruojantys veikėjai verti begalinės užuojautos.

Jūsų Maištinga Siela