Mielieji, sveikinu jus su "užsienietiška" švente! Linkiu šią dieną išsigąsti ir pašiurpti, kvailioti ir pokštauti, kad rytoj, susikaupimo ir mirusiųjų dieną, galėtumėte aplankyti savo artimus kapinėse. Šiandien nuostabiai šaltas rytas, o man karštą, todėl bute atsidariau langą ir vilkėdamas storą chalatą žiūrėjau į Vilnių. Noriu išeiti ir gerai pasivaikščioti. Kažkodėl tokiomis akimirkomis suprantu, kad labai myliu savo Vilnių ir šis miestas jau tapo mano dalimi, o aš jo, nors "Vilniečio" vardo kitų akyse kažin ar užsitarnavau. Bet labai svarbu nors rudeniop pajusti Vilniaus miesto gatvę ir magiją. Tos senos gatvės, namai, beveik nuogi medžiai ir troleibuso laidai su balandžiais tiesiog varo nostalgišką meilės priepuolį Vilniuj. ir pagaliau atostogos nuo mokslų, per šią laisvą savaitę esu suplanavęs "pasikultūrinti": apsilankyti parodose, kine, aplankyti nacionalinę dailės galeriją, dar kartą pastovėti ant Gedimino pilies bokštų, įlįsti į vieną kitą bažnyčią, knygyną ir šiaip kur nors sudalyvauti. Galiausiai gyvenu Vilniuje, bene aktyviausiame pagal kultūrą rytų Europos mieste, norisi ne tik gyventi bet ir gaudyti kultūros trupinius, nes viskam susemti nebūtų nei laiko, nei pinigų! Juk krizės metu KULTŪRA tampa prabanga, kurios beveik negalima leisti. Ketinu rytoj aplankyti Jurgos Ivanauskaitės kapą, uždegti žvakutę ir prietemose pasivaikščioti po žvakių ir paminklų jūrą. To linkiu ir Jums visiems, Mielieji.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą