Danijoje mokslas nemokamas, o Lietuvos studentams - baudžiauninkų lažai!

Evelina Garnytė buvo pirmūnė, darbšti ir pareiginga mergina, sunkiai kartu su motina besivertusi Lietuvoje. Tačiau jokie sunkumai ir nepritekliai neišgąsdino merginos ir ji ryžosi išvykti studijuoti į užsienį. Dabar šį žingsnį ji vadina vienu iš protingiausių sprendimų savo gyvenime.

- Evelina, papasakokite, kodėl pasirinkote studijas Danijoje, nors pirmu numeriu įstojote į VDU ekonomikos specialybę Lietuvoje?

- Dešimtoje klasėje įstojau į Moksleivių verslo klubą, vėliau su šio klubo koordinatoriais surengėme projektą su tarptautine organizacija „Hakes“ apie studijas užsienyje. Tais pačiais metais išvažiavau į apžvalginę kelionę po Danijos kolegijas ir universitetus. Tada ir supratau, kad turiu tikslą - išvažiuoti mokytis į užsienį.

Niekada nenorėjau daryti taip, kaip visi daro, todėl pasirinkau sunkiausią kelią, kurį gali nueiti ne kiekvienas. Aš mokausi „Aarhus School of Business: Aarhus University“ (Aarhus universiteto verslo mokykloje).

Pagal universitetų reitingus, šis universitetas patenka į 100 geriausių pasaulio universitetų (63 pagal naujausius reitingus). Antrame kurse studijuoju verslo administravimą ir tarptautinę vadybą.

Danijoje mokslas yra nemokamas Europos Sąjungos nariams, o Skandinavija garsėja gera mokslo kokybe ir tarptautinių pripažinimu. Kodėl studijuoti Lietuvoje, jeigu gali gauti gerą mokslo kokybę nemokamai, įdomias studijas, kur nėra jokios korupcijos, o tik draugiška aplinka ir bendraminčių būrys, susidomėjęs studijomis?

Sprendimas išvažiuoti mokytis į Daniją, buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Mano stojimas į VDU buvo planas B, nes ar įstojau į universitetą Danijoje, sužinojau tik liepos 31-ąją, o tai buvo paskutinė diena atnešti dokumentus į VDU. Tai sėdėjau su dokumentais ir laukiau atsakymo, kur mokysiuos. Nors tikrai širdyje labiau norėjau išvažiuoti. Ne dėl to, kad greičiau išeičiau iš namų ir gyvenčiau savarankiškai, bet pirmiausia, kad mane vertintų už darbą, mokslus, o ne už tai, kiek turiu pinigų ir kas yra mano tėvai.

- Sakėte, kad studijos Danijoje nemokamos. O iš kur gaunate pinigų pragyventi?

- Daugiausia kainavo kelionė, knygos, aišku, ir pragyvenimas pirmais mėnesiais. Pradžiai taupiau pati, bet daugiausia padėjo mama - tiek finansiškai, tiek morališkai. Vėliau susiradau darbą, nes viskas Danijoje yra labai brangu. Daugiausia kainuoja knygos – už jas vienam semestrui tenka pakloti nuo 1500 iki 3000 litų.

- Kokie įspūdžiai po metų Danijoje?

- Gyvenimas Danijoje turi ir pliusų, ir minusų, bet apskritai aš esu laiminga ir patenkinta savo gyvenimu. Po metų laiko galiu pasakyti, kad buvo sunku, ir labai sunku, nes dauguma studentų yra vyresni, baigę universitetus, ir tiesiog gilinantys savo žinias.

Buvo sunku rasti efektyviausią būdą mokytis, kai reikia dar ir dirbti. Reikia daug ko atsisakyti ir gerai apgalvoti, mokėti paskirstyti laiką. Tačiau gyvenimas Danijoje man davė tiek, kad gyvendama Lietuvoje niekada nebūčiau patyrus, sužinojus ir supratus apie kitus žmones, ir apie save. Gyvenimas ir mokslas kitoje šalyje yra neįkainojami dalykai.

- Ar jau pritapote prie kitos kultūros, žmonių ir mokymosi sistemos?

- Pritapti, manau, pritapau, bet dar ne prie visko. Vis dar keistai atrodo, kad vaikinai neatidaro durų ir nepraleidžia. Skandinavai šalti žmonės, nedaug šneka, linksminasi kitaip negu lietuviai, jie nežiūri krepšinio. Nepriprantu ir prie daniško oro, nuolat drėgna, lyja, vėjuota. Mokymosi sistema man patinka. Bet man labai patinka paskaitos, viskas puikiai organizuota.

- Kokiais dalykais nesi patenkina Danijos mokymo sistemoje?

- Man kartais nepatinka, kai dėstytojai arba repetitoriai, kuratoriai šneka daniškai su studentais ir jiems paaiškina sudėtingus dalykus danų kalba. Aš manau, kad tarptautinių studentų atžvilgiu tai nesąžininga, nes yra visai kas kita išgirsti anglų kalba ir gimtąja kalba.

Na, dažnai gaunam daug daniškos informacijos, kuri turėtų būti išversta, bet nėra, tačiau po kiekvienų metų informacijos anglų kalba vis daugėja, todėl manau, kad ateityje tai pasikeis.

- Ar lengva emigranto duona?

- Labai daug lietuvių sutinku. Nelengva ta duona. Nežinau įstatymų, nežinau taisyklių, nešneku daniškai. Tiesa, dauguma žmonių čia šneka angliškai ir labai gerai, tas dažnai gelbėja. Visada visur visi padeda pasiklydus, paaiškina.

Tiesiog Danija yra tarpinė stotelė prieš grįžtant namo. Čia ne mano namai, ir visai kas kita, kai esi namuose, ir kai esi Danijoj. Man sunkiausia yra dėl kalbos barjero, nes tokios smulkmenos riboja gyvenimą.

- Kokie pagrindiniai Lietuvos ir Danijos skirtumai?

- Danija - išsilavinusių žmonių šalis. Šiaip neturiu kompetencijos vertinti visais aspektais. Tik galiu pasakyti, kad Lietuva yra mano namai, aš gimiau ir užaugau Lietuvoj. Bet Danijoje yra labiau pažengusi mokslo sistema, gerai vertinama, šioje šalyje veikia daug tarptautinių kompanijų.

Danijoje daug kas yra geriau apmąstyta. Progresiniai mokesčiai apsaugo visuomenės suskirstymą į klases, todėl nėra labai turtingų ir labai neturtingų žmonių. Mokesčiai siekia nuo 38 proc. iki 72. Danijoje dideli mokesčiai automobiliams, todėl žmonės važinėja dviračiais.

- Ką patartumėte tiems, kurie dvejoja – mokytis Lietuvoje ar užsienyje?

- Priimti iššūkį ir rinktis studijas užsienyje. Mokslas kitoje šalyje duoda labai daug - tiek asmeniniu požiūriu, tiek moksliniu. Žinoma, pastangų reikalauja irgi daug, bet kam daryti tai, ką gali visi ir kur lengviausia, jeigu gali pasirinkti kažką originalaus ir neužmirštamo?

Šiuo metu dirbu pasaulyje didžiausioje studentų organizacijoje AIESEC, kuri organizuoja darbo stažuotes daugiau negu 100 pasaulio šalių. Manau, kad tikrai pasinaudosiu šia galimybe ir keliausiu pamatyti ir patirti dar kažką naujo ir nepaprasto.