Sveiki visi,
Visai neseniai per „Europą“ praūžė žemės drebėjimas. Sakote, Lietuvoje negali būti žemės drebėjimo? Pamirškite! Aš pats labai gerai prisimenu 2004-2005 metus, kai pats, dar būdamas Žemaitijoje, pajutau, kaip ėmė drebėti langai, sekcija, stiklai, vazonai. Ir daugelis iš mūsų jautė žemės drebėjimą. Tada pajutau keistą baimę. Norėjosi lįsti po stalu, kaip kažkada buvau matęs dokumentiniame Japonų filme apie žemės drebėjimus. Šįkart Lietuvoje žemės drebėjimo nebuvo, tačiau mūsų kaimyninėje Lenkija, kuri ribojasi su Vokietija, išgyveno tikrą žemės drebėjimą – plyšinėjo kelio asfaltas, tačiau niekas nemirė, o santūrūs lenkai neskandavo pavojaus varpais. Tačiau, jeigu drebėjimas buvo Lenkijoje, po žeme 5 kilometrais, kodėl jis neturėtų pasikartoti arčiau Lietuvos? Grėsmė visada išlieka.
Tą pačią savaitę drebėjo Ispanijos žemė, kuri pareikalavo šįkart ir gyvybių. Keistas paradoksas, nes būtent tuo metu Italijos žmonės paskelbė nedarbo dieną ir vaikų net nevedė į mokyklą, kadangi vienas mokslininkas buvo išpranašavęs, jog tądien drebės Italijos žemė, kuri pareikalaus aukų. Aišku, Italijos žemė nedrebėjo, tačiau supurtė gretimą Ispaniją. Tačiau priedu pabudo vienas galingiausių Europos ugnikalnių (Italijoje) – Etna, kuris gali ateityje sukelti nemažai problemų visai Europai (prisimenant Islandijos ugnikalnį). Turėtume susikaupti, nes Žemė ir vėl aktyvėja. Po Japonijos didžiosios katastrofos, ėmė drebėti Europa, kol kas su menkomis pasekmėmis, bet su pretenzijomis į didelę katastrofos grėsmė. Iš esmės galime būti naivūs, galime būti skeptikai, tačiau kol kas po truputį pildosi 2012 metų transformacijos pranašystė – hipotezė, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Kantrybės, mano mielieji, ateitis parodys tikrąją tiesą.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą