2012 Eurovizijos atomazga: nuo butulino pertekliaus iki puikių vokalistų

Sveiki visi,

Taigi praėjo dar vieneri metai ir dar viena Eurovizija – senstame! Bet susidomėjimas Eurovizija Lietuvoje taip nemąžta ir nemąžta. Šįryt, pagėringas nuo tų blizgučių ir dainų, įsijungiau visas Baltijos Delfi portalus. Lietuvoje komentarų siekia apie 3 tūkstančių, Latvijoje beveik 400, o Estijos Delfi, kuri beje užėmė 6 vietą, tebuvo vos 15 komentarų. Ką tai rodo? Aišku, rodo Delfi portalų lankomumą ir, žinoma, žmonių susidomėjimą konkursu. Niekam ne paslaptis, kad Švedijoje visi kraustosi iš proto dėl šio konkurso, tą man patvirtino ir keletas pažįstamų, kurie kasmet stebi šios šalies atrankas. Mano bloga nuojauta pasitvirtino ir šiemet konkursą laimėjo Loreen su daina „Euphoria“, bet paklausius visų mano fecebook‘istų užpostinimų, netgi visai pradėjo patikti daina ir ėmė išsiskirti iš viso to konteksto, kuris buvo vakar demonstruojamas – šamaniškas įvaizdis, scenos judesiai pasitvirtino, o ir daina labai šiuolaikiška ir tinkanti klubiniams remix‘sams kurti.

Konkurso nugalėtoja iš Švedijos Loreen su daina "Euphoria" 

Donatas Motvydas su daina "Love is Blind"

O Euroviziją sužiūrėjau kaip kokį banalią amerikiečių komediją – nulis azarto ir iš tikrųjų, kaip pasirodys Montvydas su „Love is Blind“, švelniai tariant, švietė vienodai. Juokingiausia buvo tai, kai jį parodė prieš lipant į sceną – pamojavo užrištomis akimis, toks jausmas, kad jam į nugarą būtų įremtas ginklas ir sakoma – mojuok! Mojavo ir kai gavo iš Gruzijos 12 taškų, tokiu pat mostu, tik be raiščio – priminė Tinkį Vinkį iš nervus paralyžiuojančio bestselerio „Teletabiai“, tačiau pastarojo pasirodymu esu patenkintas – daina patiko, pasirodymas irgi ir nereikėjo tų dūmų, už kuriuos Baku bandė iškaulyti 30 tūkstančių litų. Riešo svarbiausia nenusilaužė, darydamas savo kulverstuką, o balsas neužkimo.

Ott Lepland iš Estijos su daina "Kuula" buvo mano favoritas ir užėmė 6 vietą.

Bet įdomiausia buvo žiūrėti patį balsavimą ir iki kaulo nusibodusius tuos pačius pasisveikinimus – „Labas vakaras, Europa. Ačiū už nuostabų vakarą! Koks nuostabus šou! Kaip Jūs jaučiatės?“ – Užkuraitis, užsimiršęs, kad yra tiesioginėje transliacijoje, tarstelėjo – aišku, kad gerai! Ir iš tikrųjų, kaip čia jausies kitaip. Nereikia nė nesakyti, kad laimi viena daina, o visos kitos šalys pjaunasi dėl aukštesnės vietos ir skuba dalyti politinius „fantus“, kad neduok Dieve, kaimynai nepalaikytų jų nedraugiškais. Jau nekalbu apie tą patį Balkanų pusiasalį, kur užsimerkę tiesiog kartojome lyg poterius, kas ir kiek duos taškų: graikai Kiprui, Kipras Graikijai, Kroatija nė lašo Serbijai, Serbija Makedonijai, Makedonija Serbijai ir t.t. Gal tik mes nekrentam į akis, kai kasmet su Gruzija apsikeičiame po 12 taškų, tiesa, šiemet iš vis nustebau, kad Lietuva visgi 12 taškų skyrė ne Švedijai, o tam pačiam Azerbaidžianui, - na, gera vokalistė, tačiau su drauge vis ginčijomės, kur daugiau prileista veide butulino – jos lūpose ar skruostuose, tąkart nugalėjo išpurpusios lūpos, tačiau nei daina, nei butulinas neišgelbėjo Azerbaidžano nuo nelaimėjo. Pasiutau, kad iš latvių tesugebėjome gauti 4 taškelius – broliai mano akyse tapo pusbroliais – juokauju, gal tiesiog daina jų nesužavėjo, juk kiekvienas turi teisę balsuoti už tai, kas patinka. Aš pvz. balsavau už dvi šalis, kurios man labiausiai patiko, o tiksliau, patiko jų dainos – tai Estija ir Serbija. Tai pakankamai geros lyrinės dainos, geri vokalai ir net pagavau save, jog man iš vis patinka prie klasikos linkstančios lyrinės dainos. O jau Estijos atstovo Ott daina „Kuula“ (Klausykis) jau tokia graži buvo, kad net pasigailėjau, kad jau 100 metų nesiuntėme lietuviškos dainos, manau, kad atrodytume tikrai labai gražiai ir įdomiai, juk lietuvių kalba šiaip ar taip graži, nesvarbu, ką patys lietuviai apie save betaukštų.

Rona Nishiliu su daina Suus - Albanija

Viena iš įdomesnių man pasirodė Albanijos atstovė, dainuojanti beveik acapela, nes muzikos praktiškai ir nereikėjo – puiki vokalistė, išrėkė, o kai kam ir išdainavo aukštas natas. Dar kur kas originalesnė buvo pastarosios išvaizda, kuri iš pradžių priminė Adele su plaukų kuodu, o priartinus pirmajame plane ėmė ryškėti moteris iš „Žvaigždžių karų“, bet vis tiek pastaroji buvo žavi ir maniau, kad pateks į trejetuką, tačiau teko pasitenkinti tik dešimtuke. Už ją nebūčiau balsavęs, tačiau dėmesį visgi atkreipė.


Netrūko Eurovizijoje ir iš ko pasijuokti. Jeigu mes spaudoje nuolat diskutavome kaip aprengsime Donatą Montvydą – dryžuotu kostiumu ar šliūbiniu, tai Eurovizijoje buvo tokių pasirodymų (finale!), iš kurių net žiaunos atlipo. Jau nieko nesakysiu apie prancūzės ir kiprietės, graikės triusikų švytėjimą, apie ukrainietės begonijų vazoną ant plaukų, kurią praminėme Pančita iš „Laukinukės“ serialo, ir jos šokėjų (vyrų!) sukneles, tačiau vos tvardžiau juoką, matydamas Turkijos pasirodymą su pilkomis drobulėmis, kai iš jų lyg transformeriai sukūrė ale laivą – nejučia prisiminiau, kad Titanikas nuskendo lygiai prieš 100 metų, tačiau Turkijos pasirodymas toli gražu neskęsta, kai jų tautiečiai emigrantai (ypač Vokietijoje!) pasklidę po visą Europą, kaip bitutės rinko ir krovė savo gimtinei taškelius, nors ką jau sakyti apie mus pačius – ar mes ne kitokie? Dar vienas baisus įvykis – Airijos dvynukai! Kažkas kažkur skundėsi, kad Montvydas nelaimėjo dėl to, kad jis dainuoja su baisiu akcentu – prajuokino, o štai airių dvynukai (pabėgę iš cirko, kitaip nepasakysi), juk turi tobulą tarseną, tačiau kai dainavo, nesupratau nė vieno žodžio – tiek strakaliojo, tiek maivėsi, kad nė vienos frazės neišdainavo, lyg būtų utelėm ir skruzdėm apėję, o pabaigoje net po vandeniu palindo. Ką jau bekalbėti apie Rusijos babūnes iš tarpgalaktinės konfederacijos, kurios per 2 – 3 minutes iškepė sausainių visai Europai! Baisiai linksmas pasirodymas, tačiau nusidainavo – viena sau, kita dar sau panosėje dainavo ir dar kažkas man akis draskė, kad neturiu klausos ir negirdžiu, kaip jos darniai dainuoja – prajuokino, nebent tik per priedainį šiek tiek susilygo jų balsai. Manau, kad Veronika Povilionienė būtų kaip reikiant „pavariusi“ – „Tu Lietuva, Tu mana, Tu – graži tėvynė...“ ir būtume patekę į dešimtuką!

Padorią Danijos dainą "papuošė" toks stilius, nuo kurio galima paspringti - vokalistė su jūreiviška skrybėle ir povo plunksnom, violončelistė su Pegės (iš serialo "Vedęs ir turi vaikų") timkėm ir rožiniais rauktinukais, kažkas tolumoj su treningais kažkuo grojo ir pusiau gotė, pusiau Palangos atostogautoja ant fotelio bekus raitė.

Airijos dvyniai - pranašavo, kad apokalipsė visai netoli, išėjau įsipilti tąkart vandens, nes burna išdžiūvo.

Jaunasis "Radži" tarp pilkų paklodžių, kurios buvo ale laivas, ale pripūsta gelbėjimosi traktoriaus padanga - rinkitės pagal skonį.

Šiaip, kaip ir kasmet, Eurovizijos dėmesys manyje slopsta, nes viskas visada ir be Palmyros Kelertienės žvaigždžių tampa aišku, bet peikti irgi nėra ko, juk tai siemkių graužimo metas! Tiesa, kitąmet pasirodys „Eurovizijoje“ naujos šalys iš Afrikos ir nejučia, turiu visai gerą nuojauta, kad Eurovizijos konkursas greitai iš politinės arenos taps religijos kovų arena – katalikai už katalikus, musulmonai už musulmonus. Pagyvensim ir pamatysim, nes Žalgirio ir Seamens arenos ištroškusios europietiškų užpakaliukų ir laukia, kada užkauks visa Europa!

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite pagrasinti: cirkininkas@gmail.com