Iki tobulumo trūksta tik vienos detalės

Sveiki visi,

Keistas šis rytas ir dar keistesnė diena. Pamenu, vaikystėje man padovanojo dėlionę, kiti dar ją vadina puzzle, kurią vis sustatydavau ir greitai sugriaudavau, kad galėčiau ir vėl sustatyti. Greitai išmokau ją taip greit surinkti, kaip niekas kitas, netgi rungtyniaudavome su kiemo vaikais, kol galiausiai atsitiko vienas baisus dalykas... Kažkuris iš vaikų, tikriausiai genamas pavydo ar dar kažko, slapta pavogė vieną detalę ir daugiau jos nebegrąžino. Buvo skaudu, kad visas pasaulis, kurį taip greitai ir tobulai surinkdavau, tapo su viena skyle – joje trūko pavogtosios detalės. Ilgai prašiau ją grąžinti, o jie tik juokėsi iš manęs, jie tik juokėsi...

Po kokių 4 metų šią mozaiką radau kažkur dulkėtą palėpėje ir surinkau ją iš naujo. Surinkau dėliodamas ant kartono, nes norėjau ją suklijuoti į vieną gražų paveikslėlį, kad daugiau niekas jo nebesugriautų. Aišku, kaip kadaise taip greitai nebesurinkau – įgūdžiai buvo pasimiršę, tačiau surinkau ir suklijavau, bet kažkur trūko vienos detalės, kurios visur ieškojau. Ir staiga prisiminiau, kad ji buvo pavogta...

Mūsų tobulame pasaulyje nuolatos kažko trūksta, kažkokios vienintelės svarbios detalės, kurią įdėjus į nuostabų pasaulį jis iš tikrųjų taptų tobulas.

Jūsų Maištinga Siela,

Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com