Sveiki visi,
Šįkart noriu Jus nunešti į Irano kino oazę ir pasidalyti režisieriaus
Majird Majidi „Žvirblių giesmė“ (The Song of Sparrows) (2008 m.). Šis
režisierius netikėtai 1997 metais buvo pripažintas visame pasaulyje su filmu „Dangaus
vaikais“ – apie Irane grobiamus vaikus, bet šįkart režisierius šiek tiek
švelnesnis ir vaizduoja realistinį sunkiai besiverčiančios šeimos gyvenimą.
Filmas gal ne toks šedevras kaip „Išsiskyrimas“, tačiau maloniai nustebinęs
savo raiška, idėjomis, režisūra bei užmačiomis.
Kas skaudžiausia buvo žiūrint šį filmą? Tikriausiai tai, kas labiausiai ir
pavyko režisieriui – užfiksuoti dūžtančias viltis ir svajones, kurios tiesiog
tam tikroje socialinėje terpėje negali išsipildyti vien tik tikint Dievu.
Žvirbliai negieda, todėl už pavadinimo slepiasi perdėtos sumenkinto žmogaus
viltys ir svajonės – kai Pasauliui čirški, o tau atrodo, kad dainuoji pačią
gražiausią pasaulyje dainą. Be jokios abejonės šį filmą priskiriu prie Artimųjų
Rytų šiuolaikinio filmų perliukų.
Iš pradžių gali atrodyti, kad filmas perdėm per daug socialinis,
vaizduojantis sunkų šeimos galvos gyvenimą, mėginimus uždarbiauti, nupirkti
dukrai klausos aparatą ir viskas čia pat dūžta – likimai, viltys, norai. Manau,
filmas ne tiek apie socialinius dalykus, jie tik faktoriai, lemiantys žmogaus
nuotaikas, jo dvasinę bejėgystės jauseną, kurios apstu juostoje. Filmas toli
gražu nesausas, demonstruojantis begalinę dvasinę žmogaus ištvermę nuo mažų
dienų – šalia tėvo, kartu dūžta sūnaus ir jo draugų svajonė užterštoje vandens
talpykloje veisti žuvis ir užsidirbti milijonus. Likimas apdovanoja tik mažais
kąsniais laimės, ne taip grandioziškai ir atsitiktinumo dėka, kaip vaizduoja
hiperbolizuotai „Lūšnynų milijonierius“, čia kur kas viskas saikingiau,
subtiliau ir realiau. Nors drama priskiriama komedijos tipažui, toli gražu
nerasi didelių kvatojimų, gal tik retsykiais švystelinčių juodojo humoro
atšvaitų iš to didelio skurstančių žmonių gyvenimo. Bet filmas nėra toks juodas
ir varginantis, žmonės čia vieni kitiems padeda, iškilus sunkumams, o
galiausiai, kai visos durys uždarytos, paima Dievas ir atidaro langą, pro kurį
išskrenda žvirblis, apdovanodamas mus sunkiai išlaukta sėkme.
Be jokios abejonės kino gurmanai turėtų suskubti pamatyti šį filmą, taip
pat siūlau ir šiaip vidutiniams kinomanams, besidomintiems kitų tautų
kultūromis ir pan.
Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 74/100
Jūsų Maištinga Siela
O jūs matėte ar bent skaitėte apie filmą "Dangaus vaikai"? Panašu, kad ne, nes jis tikrai ne apie grobiamus vaikus :). Kaip tik ieškojau ko nors panašaus, radau "Žvirblių giesmę", dėl to užsukau čia ir radau tokią nesąmonę :).
AtsakytiPanaikinti