Rodomi pranešimai su žymėmis Majid Majidi. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Majid Majidi. Rodyti visus pranešimus

2018 m. birželio 1 d., penktadienis

Filmas: "Dangaus vaikai" / "Children of Heaven"


Sveiki,

Irano kinas valdo! Tą jau seniai žinome, regis, iš pirmo žvilgsnio tokioje izoliuotoje ir religingoje žemėje kartais sukuriami išties įstabūs darbai. Vienas senesnių ir dar kol kas nematytų filmų buvo „Dangaus vaikai“ (angl. Children of Heaven) (1997), už kurį režisierius pelnė „Oskarą“ kaip už geriausią filmą užsienio kalbą. Šį filmą kadaise rodė ir per „Snobo naktis“...

Tai vienas iš tų filmų, kuris puikiai tinka visai šeimai, nes čia nerasite iš pirmo žvilgsnio nieko itin aštraus, nors iš vaikų perspektyvos pasakojama istorija ir nėra lengva patiems vaikams. Mažasis berniukas pradangina sesutės batelius ir nuo tos dienos prasideda jo mažoje kasdienybėje tikra sumaištis – jis stengiasi nuslėpti nuo tėvų ir mokytojų, kad neturi batukų... Siužetinė linija ganėtinai paprasta ir lyginant su tuo pačiu Irano filmu „Vėžliukai neskraido“, atrodo kaip vaikiškas filmas, todėl, sakyčiau, įtrauktinas į mokyklinę žiūros programą kaip pamokomasis filmas ir, žinoma, pažintis su svetimomis kultūromis.

Būtent skurdi ir paprasta socialinė terpė, kasdienės ir nuoširdžiai papasakotos istorijos, rodos, nekaip neįmanoma tokios spalvos, estetikos ir energetikos išgauti, sakykim, statant tokį filmą vakarietiškos kultūros šalyse. Bet tai, sakyčiau, ir tėra bene stipriausias filmo aspektas. Atgrandžius kultūrinį pamatą, istorija visgi nieko nesiskiria nuo Holivudo – berniukas finaliniame bėgime laimi bėgimo varžybas ir tampa savo pastangų ir kančios inercijos sukurtu didvyriu. Tokia finišuojanti ir pamokanti istorija visgi būdinga Holivudui ir bent man pirmoji filmo dalis, kabinusi širdį, pabaigoje tampa šiek tiek nuvilianti ir apkartusi dėl standartiškumo. Nepaisant visko, tai geras pavyzdinis filmas šeimai.

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 8.3


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gruodžio 22 d., šeštadienis

Filmas: "Žvirblių giesmė" / "The Song of Sparrows" / "Avaze gonjeshk-ha"



Sveiki visi,

Šįkart noriu Jus nunešti į Irano kino oazę ir pasidalyti režisieriaus Majird Majidi „Žvirblių giesmė“ (The Song of Sparrows) (2008 m.). Šis režisierius netikėtai 1997 metais buvo pripažintas visame pasaulyje su filmu „Dangaus vaikais“ – apie Irane grobiamus vaikus, bet šįkart režisierius šiek tiek švelnesnis ir vaizduoja realistinį sunkiai besiverčiančios šeimos gyvenimą. Filmas gal ne toks šedevras kaip „Išsiskyrimas“, tačiau maloniai nustebinęs savo raiška, idėjomis, režisūra bei užmačiomis. 

Kas skaudžiausia buvo žiūrint šį filmą? Tikriausiai tai, kas labiausiai ir pavyko režisieriui – užfiksuoti dūžtančias viltis ir svajones, kurios tiesiog tam tikroje socialinėje terpėje negali išsipildyti vien tik tikint Dievu. Žvirbliai negieda, todėl už pavadinimo slepiasi perdėtos sumenkinto žmogaus viltys ir svajonės – kai Pasauliui čirški, o tau atrodo, kad dainuoji pačią gražiausią pasaulyje dainą. Be jokios abejonės šį filmą priskiriu prie Artimųjų Rytų šiuolaikinio filmų perliukų. 

Iš pradžių gali atrodyti, kad filmas perdėm per daug socialinis, vaizduojantis sunkų šeimos galvos gyvenimą, mėginimus uždarbiauti, nupirkti dukrai klausos aparatą ir viskas čia pat dūžta – likimai, viltys, norai. Manau, filmas ne tiek apie socialinius dalykus, jie tik faktoriai, lemiantys žmogaus nuotaikas, jo dvasinę bejėgystės jauseną, kurios apstu juostoje. Filmas toli gražu nesausas, demonstruojantis begalinę dvasinę žmogaus ištvermę nuo mažų dienų – šalia tėvo, kartu dūžta sūnaus ir jo draugų svajonė užterštoje vandens talpykloje veisti žuvis ir užsidirbti milijonus. Likimas apdovanoja tik mažais kąsniais laimės, ne taip grandioziškai ir atsitiktinumo dėka, kaip vaizduoja hiperbolizuotai „Lūšnynų milijonierius“, čia kur kas viskas saikingiau, subtiliau ir realiau. Nors drama priskiriama komedijos tipažui, toli gražu nerasi didelių kvatojimų, gal tik retsykiais švystelinčių juodojo humoro atšvaitų iš to didelio skurstančių žmonių gyvenimo. Bet filmas nėra toks juodas ir varginantis, žmonės čia vieni kitiems padeda, iškilus sunkumams, o galiausiai, kai visos durys uždarytos, paima Dievas ir atidaro langą, pro kurį išskrenda žvirblis, apdovanodamas mus sunkiai išlaukta sėkme.

Be jokios abejonės kino gurmanai turėtų suskubti pamatyti šį filmą, taip pat siūlau ir šiaip vidutiniams kinomanams, besidomintiems kitų tautų kultūromis ir pan.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 74/100
IMDb: 8.0


Jūsų Maištinga Siela