Sveiki visi,
Dar vienas Julio Medem perliukas – filmas „Žemė“ (Tierra) (1996 m.). Ispaniško
kino gerbėjai ir vėl turėtų suklusti, nes Medem‘o filmai – bent man – atima kvapą,
panašiai nutiko ir su šia jo juosta. Filmas „Žemė“ pasakoja apie vabzdžių
naikintoją, kuris atvyksta į raudonos žemės plantacijas naikinti kenkėjų, kur
tuoj ims dygti vynuogės. Dėl kenkėjų vyno skonis tampa kaip žemės, todėl juos
būtina naikinti, tačiau tik po truputį veriasi tikrosios personažo paslaptys –
jis gulėjo psichiatrinėje ligoninėje ir mano esąs beveik miręs, beveik gyvas. Filme
personažai maišosi – vieni jų yra iš tikrųjų gyvi, o kiti – mirę, todėl
sudėtinga iš pradžių atskirti, kas čia dedasi. Šalia vystosi dvi meilės skirtingoms
moterims linijos, tad filmas pritvinkęs ispaniškų peizažų, aistros, meilės,
paslapties, temperamento.
Julio Medem kaip visada pasitelkia beprotiškai gražią ir estetišką erotiką,
paslaptingą žmogaus likimo aiškinimo variaciją – šįkart kaip niekad priartėjama
prie pomirtinio pasaulio, vaizduojami mirusieji, angelai, panašūs į antrininkus
bei balsas iš Kosmoso, kuris viską apibendrina kaip naratorius. Įdomus,
įmantrus, mistinis ir kartu labai realistinis scenarijus ir vėl nustebina savo
neįtikėtinais siužeto vingiais, leidžia ne tik mąstyti, bet ir vadovautis
nuojauta. Žemė šiame filme yra reali ir kartu sumistinta, ji kaip simbolis, ant
kurios ir po kuria krebžda gyvybė, kuri galų galiausiai vis tiek pasitrauks, o
kūnas ir kraujas susmegs į žemę, kurioje atsiras nauja gyvybė, naujos viltys,
naujos aistros. Vietomis bauginai laviruojanti tarp realybės ir misticizmo
juosta man pasirodė sunkiai suprantama – žiūrėjau originalų kalba. Tai juosta,
kuri iš Medem‘o filmografijos pasidavė sunkiausiai, gal dėl to, kad kol kas tai
seniausia jo matyta juosta – nežinau, o gal dar ne viską sukramčiau iki galo. „Žemė“
apdovanota dviem „Gojos“ statulėm: už geriausius vaizdo efektus bei garso
takelį. Filmas taip pat pastebėtas įvairiuose kino festivaliuose.
Šiaip tikrai nenusivyliau, tai leido man ir vėl pasinerti į man artimą
pasaulį, kuris šiek tiek primena Tarkovskio kuriamus filmus – magiško realizmo
atšvaitai ir gyvastingumas, štai, kas visada mane žavi tokio tipažo filmuose.
Be jokios abejonės rekomenduoju gurmanams ir šiaip kitokio, europietiško filmo
mėgėjams.
Mano įvertinimas: 9/10
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą