2015 m. vasario 19 d., ketvirtadienis

Penkiasdešimt pilkų atspalvių be erotikos




Sveiki,

50 pilkų atspalvių – labiausiai linksniuojama sąvoka paskutiniuoju metu ir tai tikriausiai tampa dalies kultūros sąvoka, kuri neapsiriboja vien tik literatūriniu kūriniu ar filmu, apie kurį perskaičiau itin daugiau žodžių iš Š raidės.

Stebina mane asociatyvus žmogaus protas ir mąstymas vienas sąvokas priskirti kažkam kitam, pagal panašias reiškinio ar daikto reikšmės dalis – tuo mes niekuo nesiskiriame nuo savo protėvių, kurie kūrė kalbą. Taip galima atsiliepti ir apie verkiančius Kauno kelius – kokie gražūs pilki atspalviai. Aišku, nesu kaunietis, jų keliais nevažinėju, buferiais neariu asfalto, todėl man lengva susirietus kikenti.

Bet kaip ten bebūtų, ar mūsų gyvenimas ir pasaulis netaptų pilkesnis, jeigu staiga neliktų pilkos spalvos su visais jos atspalviais? 

Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras:

  1. Neskaičiau knygos , negaliu jos komentuoti , bet filmą pažiūrėjau ir labai nusivyliau , nes ne tokius darbus , aš įsivaizduoju ir įvardinu ,kaip filmas.Pastraipos autoriaus pamąstymas pasirodė įdomesnis , nes jaučiasi autoriaus noras apginti filmą. Taip , juk kiekvienam savo : man nepatiko , kitam-buvo šaunus filmas. Tuo ir įdomus pasaulis , kad mes vis DAR NESAME VIENODI :) !!!
    LACRIMA HELIADAE

    AtsakytiPanaikinti