Filmas: "Smagi melodija" / "Lilting"

Sveiki,

Šįkart trumpai apie filmą „Smagi melodija“ (angl. Lilting) (2014), kurį režisavo iš Kambodžos kilęs režisierius Hong Khaou. Na, egzotiškas režisierius tikriausiai turėtų sukurti ir egzotiško turinio filmą. Iš dalies taip ir yra. Jis apjungia Rytietišką ir Vakarietišką kultūras į visumą per senstelėjusią motiną, kuri niekaip negali išmokti anglų kalbos, tačiau supranta, kad kiekviename pasaulio taške yra žmogiškoji žmogaus gelmė ir prigimtis.

Filmas pasakoja apie netektį. Gėjus nuvažiuoja pas savo netiesioginę „uošvę“, kuri glaudžiasi globos namuose ir labai išgyvena sūnaus netektį. Nuo pat pradžių ji supranta, kad netikėtai atsiradęs sūnaus draugas sūnui buvo daugiau nei draugas, tačiau koks ilgas ir skausmingas kelias, susitaikant, kad ne ji, tikroji motina, buvo svarbiausias ir vienintelis žmogus savo sūnui. Kaip gali motinos meilė konkuruoti su kito meile? Apie tai ir filmas.

Visgi filmas mažo biudžeto. Vargina ir tai, kad pasirinkta daug scenų mandarinų ir anglų kalba per tiesioginius vertėjus filme – tai dalis filmo daugiakultūrinio klodo atskleidimo forma, bet nežinau, ar ji visada čia pasiteisina. Forma įdomi tik tuo, kad ji netradicinė, tačiau nepasakyčiau, kad itin sužavėjo. Nemažai gerų pagyrų galėčiau pasakyti aktorei Pei-pei Cheng, kurios personažas buvo filme bene pats sudėtingiausias. Puikusis britų aktorius Ben Whishaw, dėl kurio ir žiūrėjau šį filmą, man pasirodė tik vidutiniokas. Ir tai visai ne dėl jo vidutiniškos vaidybos, kiek dėl jo scenariškai nelabai išvystyto scenarijaus. Motinos meilės ir netekties bei konkurencijos gelmė užgožė tik „paguodos pas uošvę“ priklydusio šunelio-prašalaičio paveikslą.

Filme esama ir smagių nesusikalbėjimo momentų. Kritikams filmas daugiau patiko, negu nepatiko, o man jis, nors ir neilgas, bet, tiesą sakant, truputį prailgo ir buvo vietomis nuobodokas, pernelyg nuspėjamas, bet kartu su nebanaliu ir perspektyviu scenarijumi.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela