Filmas: "Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas" / "Crouching Tiger, Hidden Dragon"

Sveiki,

„Protas ir jausmai“, „Kuproto kalno“ ir kitų filmų hitų režisierius Ang Lee vienas žinomiausių darbų yra „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (angl. Chrouching Tiger, Hidden Dragon) (2000), kuris buvo apdovanotas net keturiais „Oskarais“, tarp jų – geriausias filmas užsienio kalba. Režisierius kuria tikrus hitus, jo filmai virsta klasikiniais, prisiminkime ir tą patį estetiškai puikiai sukurtą ir pateiktą „Pi gyvenimas“.

„Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ – tai estetikos gomurio verta kino juosta, paremta rafinuota kiniška klasikine kultūra. Čia rasite ir kovų menų, kurie primena šokius, čia rasite daug kostiumų, atmosferos ir, žinoma, visam pasaulyje suprantama meilės istorija. Prabanga tviskanti kino juosta išties vos tik pasirodžiusi galėjo stebinti žiūrovus savo estetiniais niuansais, bet žiūrint šiandien, kiek juokinga, nes nuolatos įsivaizduoji aktorius ant pririštų lynų ir skraidančius ant kartoninių namų stogų. Tai, kas buvo prieš aštuoniolika metų tikra kino magija ir pasigerėjimas, šiandien jau kelia šiokių tokių abejonių. Gal net ne abejonių, kiek sentimentų, kaip iš pažiūros paprasti sukurti dalykai priversdavo aikčioti, o dabar, atėjus kompiuterinės grafikos erai, net ir pats prabangiausias filmas kartais kelia žiovulį ir norisi sprukti iš kino salės.

Visgi tai įdomi istorija ir bent man, senosios kinų kultūros mėgėjui, buvo smagu pasižiūrėti ne tik stilingas kovų scenas, bet ir ištyrinėti magišką ir egzotišką atmosferą, pritvinkusią kiniškos mitologijos ir kultūros atributų. Žinoma, filmas absoliuti klasika, kuris jau niekada nepasens ir taps pavyzdžiu dar ilgai kitoms režisierių ir žiūrovų kartoms.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 93/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Smagi melodija" / "Lilting"

Sveiki,

Šįkart trumpai apie filmą „Smagi melodija“ (angl. Lilting) (2014), kurį režisavo iš Kambodžos kilęs režisierius Hong Khaou. Na, egzotiškas režisierius tikriausiai turėtų sukurti ir egzotiško turinio filmą. Iš dalies taip ir yra. Jis apjungia Rytietišką ir Vakarietišką kultūras į visumą per senstelėjusią motiną, kuri niekaip negali išmokti anglų kalbos, tačiau supranta, kad kiekviename pasaulio taške yra žmogiškoji žmogaus gelmė ir prigimtis.

Filmas pasakoja apie netektį. Gėjus nuvažiuoja pas savo netiesioginę „uošvę“, kuri glaudžiasi globos namuose ir labai išgyvena sūnaus netektį. Nuo pat pradžių ji supranta, kad netikėtai atsiradęs sūnaus draugas sūnui buvo daugiau nei draugas, tačiau koks ilgas ir skausmingas kelias, susitaikant, kad ne ji, tikroji motina, buvo svarbiausias ir vienintelis žmogus savo sūnui. Kaip gali motinos meilė konkuruoti su kito meile? Apie tai ir filmas.

Visgi filmas mažo biudžeto. Vargina ir tai, kad pasirinkta daug scenų mandarinų ir anglų kalba per tiesioginius vertėjus filme – tai dalis filmo daugiakultūrinio klodo atskleidimo forma, bet nežinau, ar ji visada čia pasiteisina. Forma įdomi tik tuo, kad ji netradicinė, tačiau nepasakyčiau, kad itin sužavėjo. Nemažai gerų pagyrų galėčiau pasakyti aktorei Pei-pei Cheng, kurios personažas buvo filme bene pats sudėtingiausias. Puikusis britų aktorius Ben Whishaw, dėl kurio ir žiūrėjau šį filmą, man pasirodė tik vidutiniokas. Ir tai visai ne dėl jo vidutiniškos vaidybos, kiek dėl jo scenariškai nelabai išvystyto scenarijaus. Motinos meilės ir netekties bei konkurencijos gelmė užgožė tik „paguodos pas uošvę“ priklydusio šunelio-prašalaičio paveikslą.

Filme esama ir smagių nesusikalbėjimo momentų. Kritikams filmas daugiau patiko, negu nepatiko, o man jis, nors ir neilgas, bet, tiesą sakant, truputį prailgo ir buvo vietomis nuobodokas, pernelyg nuspėjamas, bet kartu su nebanaliu ir perspektyviu scenarijumi.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela