Filmas: "Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas" / "Crouching Tiger, Hidden Dragon"

Sveiki,

„Protas ir jausmai“, „Kuproto kalno“ ir kitų filmų hitų režisierius Ang Lee vienas žinomiausių darbų yra „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (angl. Chrouching Tiger, Hidden Dragon) (2000), kuris buvo apdovanotas net keturiais „Oskarais“, tarp jų – geriausias filmas užsienio kalba. Režisierius kuria tikrus hitus, jo filmai virsta klasikiniais, prisiminkime ir tą patį estetiškai puikiai sukurtą ir pateiktą „Pi gyvenimas“.

„Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ – tai estetikos gomurio verta kino juosta, paremta rafinuota kiniška klasikine kultūra. Čia rasite ir kovų menų, kurie primena šokius, čia rasite daug kostiumų, atmosferos ir, žinoma, visam pasaulyje suprantama meilės istorija. Prabanga tviskanti kino juosta išties vos tik pasirodžiusi galėjo stebinti žiūrovus savo estetiniais niuansais, bet žiūrint šiandien, kiek juokinga, nes nuolatos įsivaizduoji aktorius ant pririštų lynų ir skraidančius ant kartoninių namų stogų. Tai, kas buvo prieš aštuoniolika metų tikra kino magija ir pasigerėjimas, šiandien jau kelia šiokių tokių abejonių. Gal net ne abejonių, kiek sentimentų, kaip iš pažiūros paprasti sukurti dalykai priversdavo aikčioti, o dabar, atėjus kompiuterinės grafikos erai, net ir pats prabangiausias filmas kartais kelia žiovulį ir norisi sprukti iš kino salės.

Visgi tai įdomi istorija ir bent man, senosios kinų kultūros mėgėjui, buvo smagu pasižiūrėti ne tik stilingas kovų scenas, bet ir ištyrinėti magišką ir egzotišką atmosferą, pritvinkusią kiniškos mitologijos ir kultūros atributų. Žinoma, filmas absoliuti klasika, kuris jau niekada nepasens ir taps pavyzdžiu dar ilgai kitoms režisierių ir žiūrovų kartoms.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 93/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Geismas, įspėjimas" / "Lust, Coution" / "Se, Jie"

Sveiki, kino gerbėjai,

Filmą „Geismas, įspėjimas“ (Lust, Caution) (2007) be jokios abejonės galiu vadinti iš tų netikėtų Azijos kino atradimų. Pažiūrėjau šią ilgą dramą ir net aiktelėjau, kaip viskas greitai prabėgo. Aiktelėjau dar kartą, kaip pamačiau, jog šį filmą režisavo garsus režisierius, kilęs iš Taivano, Ang Lee, kuris vakariečiams labiau žinomas kaip „Pi gyvenimo“ bei „Kuproto kalno“ režisierius. „Geismas, įspėjimas“, kaip ir galite tikėtis, kaip ir visi šio režisieriaus darbai išsiskirs savo kitoniškumu, pats režisierius neturi nuosavo braižo ir kiekvienas jo darbas yra labai kitoks. Šis filmas taip pat.

Filme filmuojasi Azijos aktoriai, jis filmuotas mandarinų kalbos įvairiausiais dialektais, apie kuriuos, tiesą sakant, nelabai ką išmanau. Šiame filme vakarietiško kino manieros tik tiek, kiek juda kamera, dėliojasi istorijos eiga, tačiau kultūra, sunkus istorinis Kinijos laikotarpis, Japonų okupacija, pasipriešinimas, badas, visa tai filme užfiksuota, tačiau tai išlieka ne svarbiausiu dalyku filme, bet pasiaukojimas vardan tėvynės ir socialistinės Kinijos užgimimo pamatas. Senovės tradicijos gausiai griauna vakariečių kultūra, tačiau didžiausias priešas karas su Japonija. Tokioje sudėtingoje terpėje atsiranda būrelis patriotų studentų, kurie stengiasi sugriauti besikuriančios valdžios organus, kad duotų paspirties šalies evoliucijai. Idėjos, aistros, apsimetimai – tai šio filmo žavūs dalykai, kurie gausiai atmiešti brutaliomis, kartais neįtikėtinai atviromis „kamasutrinėmis“ sekso scenomis. Didelis atradimas buvo gražuolė aktorė Wei Tang! Jau iš „Meilės laukimo“, "Tiesiog kartu" atpažįstamas aktorius Tony Leung Chiu Wai, buvo tvirtas, įtikinamas beveik kaip koks fanatiškasis Hitleris.

Puikios valandos, kurių net nesitikėjau praleisiąs, leido pasimėgauti pilnai užpildytu kinu. Be jokios abejonės rekomenduoju kino gurmanams, kurie iš kino nori ne tik įdomios istorijos, bet ir savito dvasingo kolorito, tai rūšinis geras vynas, kuris turėtų tikti išskirtiniam vakarui, kada iš kino norisi daugiau nei paprastai. Iš pradžių gali filmas pasirodyti pernelyg „kiniškas“, tačiau vėliau karo kontekste besikeičiantys žmonės pateikia stiprų įspūdį, kad tesame tik aplinkybių žmonės.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Protas ir jausmai" / "Sence and Sensibility"

Sveiki, kinomanai,

Labai mėgstu kostiumines dramas! Tokiu tikslu ir leidausi į Jane Austin romano ekranizaciją „Protas ir jausmai“ (Sense and Sensibility) (1995). Tai ko gero ne tik mano nuomonė, bet ir daugelių žiūrovų, kad tai yra geriausia šios rašytojos kūrinio ekranizacija. Na, išties daug kostiuminių dramų mačiau, tą pačią „Puikybę ir prietarus“ (2005) (tai kita J. A. romano ekranizacija), o taip pat ir biografinę dramą apie pačią rašytoją „Jaunoji Džeinė“ ir galiu pasakyti, kad šis juosta kol kas labiausiai patiko iš serijos – „Apie Džeinę, Džeinės kūriniai, Džeinė Džeinėje, Džeinę iš toli, arti, Džeinių Džeinė ir šiaip Džeinė“. Šiukštu nemaišykite su Džeine Eir!

Ilgas ir puikus filmas su puikiais kostiumais, puikiai adaptuotu scenarijumi. Kažkodėl šį kartą ne akimirkai nekilo pagunda pagalvoti, kad žiūriu šlamštą, kad šioje sumautoje vietoje būčiau padaręs kiek kitaip. Net neerzino tuometiniai socialiniai ir meilės reikalai, kai šie būtinai siejami greta vienas kito. Neerzino Janes Austin atpažįstama meilės ir turtų žaismė, personažų metimaisi į šalis, moteriškos istorijos, karščiavimai ir alpulys. Tai išties brandi, subalansuota juosta, kurią sukūrė garsus ir universalus režisierius Ang Lee, kurį žinome iš tokių filmų kaip „Pi gyvenimas“, „Halkas“ ar „Kuprotas kalnas“. Žvelgiant į filmografiją, sunku patikėti šio režisieriaus universalumu!

Na, dar reiktų reklamiškai pridurti, kad šis filmas buvo nominuotas net 7 „Oskaramas“, ir net 11 BAFTA, o Emma Thompson gavo aukščiausią įvertinimą – „Oskarą“ kaip geriausia aktorė. Ir iš tikrųjų jos Eleonoros vaidmuo šiame filme švytėti švytėjo aksominiu jaukumu ir gerokai pranoko jaunėlės sesers vaidmenį, kurį atliko puikioji Kate Winslet. Filme sutinkame daugybę šiai dienai žinomų ir garsių britų aktorių, kuriais galima gerėtis, o labiausiai gėrėtis galima nenuobodžiu ir kažkodėl nebanaliai išvystytu siužetu, kuris pasirodė daugialypis, nevienpusis, neturintis pagrindinės meilės gijos. Šame meilės laive šoka dvi seserys ir daugybė vyru ir šis šokis buvo įsimintinas mano naktiniame seanse su daug kavos. Monitorių išjungiau pusę keturių ryto. Švito.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pi gyvenimas" / " Life of Pi"

Sveiki visi,

Aha, pagaliau ir aš sukramčiau! Ang Lee išlikimo fantastinė drama „Pi gyvenimas“ (Life of Pi) (2012 m.) yra laikoma šio sezono kone viena įspūdingiausių kino juostų, kurią verta pamatyti tarp „Debesų žemėlapio“, „Hobito“. Tai filmas, kuris susižėrė ne vieną prestižinį apdovanojimą ir plaukia link Oskarų, bet vargu, ar jis gaus šią statulėlę kaip geriausias metų filmas, nes visus laurus skina „Operacija „Argo“. Žinote, jei būčiau žinojęs, kad pagal šį romaną bus statomas kino filmas ir dar su tokiais galingais užmojais, gal prieš ketvertą – penketą metų knygyne būčiau užgriebęs išverstą šį romaną, kuris voliojosi išpardavimo skyriuje po 6-8 litus ir būčiau pasinėręs į šį pasaulį daug anksčiau. Aišku, dabar knygos nebepirksiu, filmas sužiūrėtas ir nėra jokio reikalo bėgti pirkti ir skaityti, kad lyginčiau ten rašomas detales su ekranizacija – nesu iš tų žmonių.

„Pi gyvenimas“ – tai, sakyčiau, įdomus ir beveik „disnėjinis“ pasakojimas, tik su baisiai patobulėjusia kompiuterine grafika, kuri mums leidžia neabejoti tikrovišku ir išskirtinumu, bet jos turinys ir mintys visgi netoli nutolusios nuo tų laikų, kai braukėme ašarą pažiūrėję filmą apie nelaisvėje vežiojamą gorilą filme „Gimusi laisva“ ar „Lobių salą“, ak, tiesa, tik kompiuterinės grafikos tada nereikėjo, viską darė dresiruotojai, bet poveikis emocine prasme buvo stiprus. Dabar žiūrėdami „Gimusi laisva“ tik gūžčiotume pečiais ir nesuprastume, kuo geras tas filmas buvo, nors jo idėjos gan „disnėjaus“ lygmenyje kaip ir nuotykinis „Pi gyvenimas“. Ir visgi, „Pi gyvenimas“ yra žavus darbas, nušlifuotas, išblizgintas ir pateiktas taip, kad jei filmas jus ir nesužavės, bet bent jau patiks – nekalbu apie išskirtinius atvejus, kurie braunasi į kino teatrą, net neperskaitę filmo pavadinimo ir po to nepagrįstai vaitoja, kad nemėgsta miuziklų ar filmų apie gyvūnus ir tikėjęsi visai kažko kito.

O man patiko! Nauja išgyvenimo, prisitaikymo galų galiausiai ir tikėjimo istorija atgimsta labai vykusioje ir didingoje ekranizacijoje. Žinoma indų aktoriai vėl mums primena „Lūšnynų milijonierių“ ir porina apie susigrūmimą su pačiu likimu, tik šįkart jis nėra toks dosnus, kaip tąkart sėdinčiam žaidėjui žaidime „Kas taps milijonieriumi?“, čia reikės herojui ypač didelių pastangų ir noro išgyventi, kurių niekur kitur nerasi, kaip tik savyje. Manau, užtektų pasakyti, kad tai tikrai graži, pamokanti istorija, kuri nepretenduoja į realybę, bet visada galima tokiose istorijose pasisemti pakylėtos jausenos – branginkime kiekvieną savo dieną, kol patys netapome nusviestais viduryje Ramiojo vandenyno ir apleistais, tačiau nepamirštais Dievo. Kitaip sakant, tai 2012 – ųjų filmas, kuris turi būti pamatytas.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 79/10

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela