Filmas: "Geismas, įspėjimas" / "Lust, Coution" / "Se, Jie"

Sveiki, kino gerbėjai,

Filmą „Geismas, įspėjimas“ (Lust, Caution) (2007) be jokios abejonės galiu vadinti iš tų netikėtų Azijos kino atradimų. Pažiūrėjau šią ilgą dramą ir net aiktelėjau, kaip viskas greitai prabėgo. Aiktelėjau dar kartą, kaip pamačiau, jog šį filmą režisavo garsus režisierius, kilęs iš Taivano, Ang Lee, kuris vakariečiams labiau žinomas kaip „Pi gyvenimo“ bei „Kuproto kalno“ režisierius. „Geismas, įspėjimas“, kaip ir galite tikėtis, kaip ir visi šio režisieriaus darbai išsiskirs savo kitoniškumu, pats režisierius neturi nuosavo braižo ir kiekvienas jo darbas yra labai kitoks. Šis filmas taip pat.

Filme filmuojasi Azijos aktoriai, jis filmuotas mandarinų kalbos įvairiausiais dialektais, apie kuriuos, tiesą sakant, nelabai ką išmanau. Šiame filme vakarietiško kino manieros tik tiek, kiek juda kamera, dėliojasi istorijos eiga, tačiau kultūra, sunkus istorinis Kinijos laikotarpis, Japonų okupacija, pasipriešinimas, badas, visa tai filme užfiksuota, tačiau tai išlieka ne svarbiausiu dalyku filme, bet pasiaukojimas vardan tėvynės ir socialistinės Kinijos užgimimo pamatas. Senovės tradicijos gausiai griauna vakariečių kultūra, tačiau didžiausias priešas karas su Japonija. Tokioje sudėtingoje terpėje atsiranda būrelis patriotų studentų, kurie stengiasi sugriauti besikuriančios valdžios organus, kad duotų paspirties šalies evoliucijai. Idėjos, aistros, apsimetimai – tai šio filmo žavūs dalykai, kurie gausiai atmiešti brutaliomis, kartais neįtikėtinai atviromis „kamasutrinėmis“ sekso scenomis. Didelis atradimas buvo gražuolė aktorė Wei Tang! Jau iš „Meilės laukimo“, "Tiesiog kartu" atpažįstamas aktorius Tony Leung Chiu Wai, buvo tvirtas, įtikinamas beveik kaip koks fanatiškasis Hitleris.

Puikios valandos, kurių net nesitikėjau praleisiąs, leido pasimėgauti pilnai užpildytu kinu. Be jokios abejonės rekomenduoju kino gurmanams, kurie iš kino nori ne tik įdomios istorijos, bet ir savito dvasingo kolorito, tai rūšinis geras vynas, kuris turėtų tikti išskirtiniam vakarui, kada iš kino norisi daugiau nei paprastai. Iš pradžių gali filmas pasirodyti pernelyg „kiniškas“, tačiau vėliau karo kontekste besikeičiantys žmonės pateikia stiprų įspūdį, kad tesame tik aplinkybių žmonės.

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Hemingvėjus ir Gelhorn" / "Hemingway and Gellhorn"

Sveiki visi,

Šįkart mano akiratyje filmas „Hemingvėjus ir Gelhorn“ (Hemingway and Gellhor) (2012 m.). Filmas sukurtas vieno amerikietiško kanalo užsakymu už 15 milijonų dolerių ir kuriame pasirodo tokios Holivudo žvaigždės kaip Nicole Kidman bei Clive Owen ir įkūnija legendinius istorinius personažus – bene garsiausią „prarastosios kartos“ romanista Ernestą Hemingvėjų bei jo trečiąją žmoną Martą Gelhorn. Na, iš tikrųjų labai laukiau šio filmo dėl nuostabaus aktorinio dueto, kuriuo iš esmės ir nenusivyliau. Nicole Kidman už šį vaidmenį netgi gavo geriausios TV kino aktorės apdovanojimą, Cline Owen teko pasitenkinti tik nominacija. Na, ne tiek ir mažo biudžeto TV filmas trunka net pustrečios valandos ir panardina į aistringos meilės sūkurį.

Į akis „krenta“ puiki aktorių vaidyba, tačiau pati biografinė drama man pasirodė, švelniai tariant, pavalkiota. Jokio režisieriaus išskirtinumo, lyg žiūrėčiau velniai žino kelintą iš eilės biografinę dramą – detalės, atmosfera, masinės scenos – visa tai liudija ne tik apie norą parodyti žiūrovams reginį, perspjaunat herojų vidinę dramą, bet ir idėjinį realizacijos šabloniškumą. Viskas lyg ir gerai būtų, tačiau viskas „gerai“ vidutinybių lygyje. Iš esmės filmas pavadintas „Hemingvėjus ir Gelhorn“, bet pasirodė, kad filmas būtų apie Gelhorn, o Hemingvėjus liko antraeilis personažas, dekoracija – gal taip ir norėta padaryti. Negalėčiau pasakyti, kad filmas stiprus, man jis pasirodė toks pamuiluotas, holivudiškai perdėtai vietomis paspalvintas, pvz. scena, kai pirmą kartą personažai pasimyli – ant viešbučio krenta bombos, jie vartosi kaip šašlykai aistringai ir seksuoja, - sorry, aplink karas – kur baimė, kur emocija? Dedu nagus nukirst, kad realybėje tikrai šito nevyko, viska lieka estetikos lygyje, aplenkiant tikroviškumą...

Nežinau, kiek personažai iš tikrųjų ištransliavo realiai egzistavusius žmones, bet neabejoju, kad filmas dar vertas kaip ir susipažinimo su istorinėmis asmenybėmis medžiaga. Ernesto Hemingvėjaus ūmus, nenuspėjamas ir karštas būdas filme apčiuopiamas, bet toks jausmas, kad jis per daug šabloniškas, netikslus, neatitinkantis tikrosios Hemingvėjaus dvasios, o štai Gelhorn buvo kur kas sudėtingesnė, įdomesnė ir patrauklesnė, tačiau, kaip jau sakiau, filmas pasirodė apie ją, ne apie Ernestą.

Įdomu tai, kad ši pora kartu išbuvo 1940 – 1945 metus, dėl nesutarimų jie išsiskyrė. 1961 metais, kaip ne paslaptis, E. Hemingvėjus nusišovė. Marta Gelhorn nusižudė sulaukusi net 89 metų, iškamuota vėžio ir beveik akla ji perdozavo vaistais. Žiūri tokius filmus ir galvoji, ką iš tikrųjų pasakytų iš kapo prisikėlę tikrieji istorijos savininkai.

Filme pastebimi ir kiti jau topais tapę biografinių dramų šablonai – tai senų herojų vaizdavimas ir jų iškylantys prisiminimai. Rasite visko šiame filme, daugelis tikriausiai nenusivils, bet...

Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela