Filmas: "Kovotoja" / "The Woman King"

 Sveiki,

 

Nedaug nusimanau apie Afrikos istoriją, galima sakyti, viską, ką žinau, tai iš kino filmų, kurie dažniausiai tėra tik tikrosios istorijos interpretacija. Naujas bandymas pažvelgti į tragišką Afrikos žmonių laikotarpį, kai intensyviai XIX amžiaus pirmojoje pusėje vyko žmonių prekyba tarp įtakingų vietos afrikiečių ir anglų, bandoma filme „Kovotoja“ (angl. The Woman King) (2022). Filmą apie karingą moterų gentį režisavo moteris Gina Prince-Bythewood, ir tai nenuostabu, nes, atrodo, Holivudas savaip išpirkinėja amerikiečių kino ilgą ignoravimą dėl lyties ir rasės, tad dabar matome tos kalės atgailavimą. Tai, aišku, savaime nėra blogai, tačiau dažnu atveju kokie kino apdovanojimai nebetenka tikrosios prasmės...

 

Visgi grįžtant prie „Kovotojos“, filmas remiasi tikra istorija. Iš tikrųjų egzistavo tokia Nasiska ir įtakinga Afrikos Dahomėjos karalystė. Pastaroji imperija išsilaikė iš to, kad patys tiekdavo žmones ir bendradarbiaudavo su vergų pirkliais. Pagrindinė veikėja – kovotoja Nasiska pasiryžo įtikinti karalių, jog atsisakytų šio verslo ir pereitų prie palmių aliejaus prekybos. Žinoma, britams tas nepatinka, nes vergų supirkimas jiems kur kas naudingesnis... Na ir prasideda ilga nuotykių kupina kelionė per karą, sukilimą bei asmeninę Nasiskos istoriją. Netekėjusios ir nepaklusnios moterys tapdavo karėmis, kurios užsigrūdindavo ilgose treniruotėse. Tai savotiška amazonių gentis, ištikima savo karaliui, filme vaizduojama šios genties kultūra ir kaip toji imperija karaliavo.

 

Visgi filmas sukaltas pagal holivudinius principus, lyg žiūrėtum sužmogintą „Liūtą karalių“, viskas labai aišku: yra blogieji ir yra gerieji žmonės, ambivalentiškų veikėjų čia nesitikėkite. Aišku, įdomiausia visgi čia aktorės Violos Davis sukurta Nasiska, kuri turi ir savo asmeninę tragediją, todėl filme randasi ir spekuliacijos jausmais, gvildenami sudėtingi motinos ir dukters santykiai, tačiau visgi paviršutiniškai, praplaukiant tarp batalinių scenų. Filmas turi visus reikalingiausius madingiausius akcentus: feministinį atspalvį, jog visgi vaizduojamos karės moterys, kurios neretai išspardo šiknas vyrukams, taip pat pagrindinė veikėja toli gražu jau nebe jauna, todėl duoklė patyrusiai aktorei, kurią juk galėjo pakeisti kokia dvidešimtmetė; moteris režisierė, daug juodosios rasės aktorių... Volia! Štai ir visas reikalingas populiarus tolerancijos ir matomumo biskvitas, socialinė žinutė iš kino kūrėjų kalvės.

 

Visgi, nepaisant šablonų, pati istorija sukurta pagal masinio kino sugestijas, kai viskas taip teisinga, kad nebelieka net pačios Dahomėjos kai vergovės pirklių sostinės, atrodo, jog filmas jau net nebe istorinis, o veikiau išmonė. Visgi nuotykiai, batalijos ir Violos Davis aktorinis meistriškumas įtraukė į pasakojimą, o kol žiūri, net nelabai galvoji apie šio filmo šabloniškumą. Visgi, matyt, filme yra jaučiamos gyvasties, kas leidžia užsimiršti, jog žiūri.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas" / "Crouching Tiger, Hidden Dragon"

Sveiki,

„Protas ir jausmai“, „Kuproto kalno“ ir kitų filmų hitų režisierius Ang Lee vienas žinomiausių darbų yra „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (angl. Chrouching Tiger, Hidden Dragon) (2000), kuris buvo apdovanotas net keturiais „Oskarais“, tarp jų – geriausias filmas užsienio kalba. Režisierius kuria tikrus hitus, jo filmai virsta klasikiniais, prisiminkime ir tą patį estetiškai puikiai sukurtą ir pateiktą „Pi gyvenimas“.

„Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ – tai estetikos gomurio verta kino juosta, paremta rafinuota kiniška klasikine kultūra. Čia rasite ir kovų menų, kurie primena šokius, čia rasite daug kostiumų, atmosferos ir, žinoma, visam pasaulyje suprantama meilės istorija. Prabanga tviskanti kino juosta išties vos tik pasirodžiusi galėjo stebinti žiūrovus savo estetiniais niuansais, bet žiūrint šiandien, kiek juokinga, nes nuolatos įsivaizduoji aktorius ant pririštų lynų ir skraidančius ant kartoninių namų stogų. Tai, kas buvo prieš aštuoniolika metų tikra kino magija ir pasigerėjimas, šiandien jau kelia šiokių tokių abejonių. Gal net ne abejonių, kiek sentimentų, kaip iš pažiūros paprasti sukurti dalykai priversdavo aikčioti, o dabar, atėjus kompiuterinės grafikos erai, net ir pats prabangiausias filmas kartais kelia žiovulį ir norisi sprukti iš kino salės.

Visgi tai įdomi istorija ir bent man, senosios kinų kultūros mėgėjui, buvo smagu pasižiūrėti ne tik stilingas kovų scenas, bet ir ištyrinėti magišką ir egzotišką atmosferą, pritvinkusią kiniškos mitologijos ir kultūros atributų. Žinoma, filmas absoliuti klasika, kuris jau niekada nepasens ir taps pavyzdžiu dar ilgai kitoms režisierių ir žiūrovų kartoms.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 93/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Didysis meistras" / "The Grandmaster" / "Yi dai zong shi"

Sveiki, skaitytojai, 

Kinų režisierius Kar-Wai Wong tikriausiai yra mano mėgstamiausias režisierius iš šios šalies. Jo sukurti filmai, kaip antai „Mano vaivorų naktys“ ar „Meilės laukimas“ išties abstulbino savo nuostabia poetika ir nepaprastu muzikiniu skoniu. Ko galima tikėtis iš visai naujo jo repertuare kovinio žanro? Tikriausiai tiesiog reikia pamatyti „Didysis meistras“ (angl. The Grandmaster) (2013). Apie Briuso Lee mokytoją Ip Man esu matęs tikrai neblogą filmą, su visu Japonijos okupacijos metų kontekstu, tačiau šįkart biografinis filmas visai kitoks, kitokias jis išskiria ir temas.

„Didysis meistras“ nesikoncentruoja vien į Ip Man asmenybę, čia istorinis kontekstas šiek tiek atitolęs nuo pačių herojų asmeninės istorijos. Čia svarbiausia tampa šiaurės ir pietų Kinijos mokyklų konkurencija ir kovos menų maišymasis. Iš esmės tai tradicinių kovos menų, neatsiejamų nuo Rytų filosofijos koncentratas – filme jis pateiktas, kaip ir būdinga Kar-Wai Wong filmams, itin poetiškai, subtiliai, nevengiant estetinių kultūrinių niuansų. Šiaip dauguma kokybiškų Rytų kino filmų yra veikiau ne įnirtinga kova, kiek šokis ir elegancija, atmiežta konservatyvių ir disciplinuotų tradicinių vertybių. Meilė ir kovos menas – štai čia atsiduria du kovos meistrai – In Man ir Gong Er. Galima kalbėti apskritai apie neįminamos meilės ryšius, tik kiek jie biografiniai, o kiek režisieriaus interpretacija, sunku pasakyti, matuojant tikriausiai tektų perskaityti nuodugnias biografijas.

Grįžtant prie filmo, galiu pasakyti, kad tai nėra mano mėgstamiausias šio režisieriaus kūrinys, tačiau filmas be abejonės yra vis tiek geras ir įdomus. Visų pirma, kaip sakiau, estetiniai niuansai, ramių ir konservatyvių kovų elegancija. Režisierius linkęs žiūrėti į kovas kaip į meną, nesvarbu, ar tai tėra garbės sąskaitų suvedimas ar žudantis keršto aktas. 64 delnų technika ir didinga Kinijos kultūra ima pamažu jausti vakarietiškos kultūros inovacijas ir tradicinės kovų mokyklos pamažu miršta, kaip tai šiandien aktualu tuštėjančioje Lietuvoje, kai užmirštamas kultūrinis savitumas.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 73/10

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela