Filmas: "Kovotoja" / "The Woman King"

 Sveiki,

 

Nedaug nusimanau apie Afrikos istoriją, galima sakyti, viską, ką žinau, tai iš kino filmų, kurie dažniausiai tėra tik tikrosios istorijos interpretacija. Naujas bandymas pažvelgti į tragišką Afrikos žmonių laikotarpį, kai intensyviai XIX amžiaus pirmojoje pusėje vyko žmonių prekyba tarp įtakingų vietos afrikiečių ir anglų, bandoma filme „Kovotoja“ (angl. The Woman King) (2022). Filmą apie karingą moterų gentį režisavo moteris Gina Prince-Bythewood, ir tai nenuostabu, nes, atrodo, Holivudas savaip išpirkinėja amerikiečių kino ilgą ignoravimą dėl lyties ir rasės, tad dabar matome tos kalės atgailavimą. Tai, aišku, savaime nėra blogai, tačiau dažnu atveju kokie kino apdovanojimai nebetenka tikrosios prasmės...

 

Visgi grįžtant prie „Kovotojos“, filmas remiasi tikra istorija. Iš tikrųjų egzistavo tokia Nasiska ir įtakinga Afrikos Dahomėjos karalystė. Pastaroji imperija išsilaikė iš to, kad patys tiekdavo žmones ir bendradarbiaudavo su vergų pirkliais. Pagrindinė veikėja – kovotoja Nasiska pasiryžo įtikinti karalių, jog atsisakytų šio verslo ir pereitų prie palmių aliejaus prekybos. Žinoma, britams tas nepatinka, nes vergų supirkimas jiems kur kas naudingesnis... Na ir prasideda ilga nuotykių kupina kelionė per karą, sukilimą bei asmeninę Nasiskos istoriją. Netekėjusios ir nepaklusnios moterys tapdavo karėmis, kurios užsigrūdindavo ilgose treniruotėse. Tai savotiška amazonių gentis, ištikima savo karaliui, filme vaizduojama šios genties kultūra ir kaip toji imperija karaliavo.

 

Visgi filmas sukaltas pagal holivudinius principus, lyg žiūrėtum sužmogintą „Liūtą karalių“, viskas labai aišku: yra blogieji ir yra gerieji žmonės, ambivalentiškų veikėjų čia nesitikėkite. Aišku, įdomiausia visgi čia aktorės Violos Davis sukurta Nasiska, kuri turi ir savo asmeninę tragediją, todėl filme randasi ir spekuliacijos jausmais, gvildenami sudėtingi motinos ir dukters santykiai, tačiau visgi paviršutiniškai, praplaukiant tarp batalinių scenų. Filmas turi visus reikalingiausius madingiausius akcentus: feministinį atspalvį, jog visgi vaizduojamos karės moterys, kurios neretai išspardo šiknas vyrukams, taip pat pagrindinė veikėja toli gražu jau nebe jauna, todėl duoklė patyrusiai aktorei, kurią juk galėjo pakeisti kokia dvidešimtmetė; moteris režisierė, daug juodosios rasės aktorių... Volia! Štai ir visas reikalingas populiarus tolerancijos ir matomumo biskvitas, socialinė žinutė iš kino kūrėjų kalvės.

 

Visgi, nepaisant šablonų, pati istorija sukurta pagal masinio kino sugestijas, kai viskas taip teisinga, kad nebelieka net pačios Dahomėjos kai vergovės pirklių sostinės, atrodo, jog filmas jau net nebe istorinis, o veikiau išmonė. Visgi nuotykiai, batalijos ir Violos Davis aktorinis meistriškumas įtraukė į pasakojimą, o kol žiūri, net nelabai galvoji apie šio filmo šabloniškumą. Visgi, matyt, filme yra jaučiamos gyvasties, kas leidžia užsimiršti, jog žiūri.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 6.9

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje" / "Doctor Strange in the Multiverse of Madness"

 

Sveiki,

Dar pamenu tą metą, kai pirmąkart pamačiau „Daktarą Streindžą“ (2016) kino salėje su aktoriumi Benedict Cumberbatch, tada pamaniau: vau, koks gerai techniškai ir siužetiškai atidirbtas mindfuck stiliaus Marvel serijos kūrinys. Kurį laiką tuos išlikusius įspūdžius saugojau ir maniau, kad tai geriausias visų laiku Marvel projektas, tad ir iš antrosios dalies maždaug tikėjausi, jeigu nedaugiau, tai bent jau tokio pat kalibro filmo. Laukti teko daugiau nei penkerius metus ir pagaliau sulaukėme tęsinio pavadinimu „Daktaras Streindžas beprotybės multivisatoje“ (angl. Doctor Strange in the Multiverse of Madness) (2022). Šiam personažui teko šių metų pradžioje sušmėžuoti ir naujausioje „Žmogaus voro“ dalyje.

Visgi lūkesčiai pasirodė kiek perdėti, nes filmas nepateisino pirmosios dalies stiprumo. Šioje dalyje veikia tas visus užhipnotizavęs kelionės per tikroves (šiuo atveju per visatas) dinamiškas efektas, tačiau kur kas nuvilia plokščia siužetinė linija. Iš kitos visatos atsiranda azijietė mergaitė, kuri turi galią keliauti per visatas ir Daktaras Streindžas susiranda Raudonąją raganą Vandą, kuri, paskendusi iliuzijose apie tariamus savo vaikus, trokšta patekti į kitą visatą ir paveržti savo antrininkės atžalas, tačiau Vanda pardavė sielą, ji paveikta Tamsiosios knygos, kuri ją padarė nuožmia ir tik vieno tikslo trokštančia ragana. Daktarui Streindžui, bėgant nuo Vandos per visatas, tenka susidurti su savo paties antrininku ir savaip įveikti blogį...

Kodėl filmo siužetas plokščias? Mes matome savo visatos Daktarą Streinžą ir mums nekyla abejonių, jog tai mūsų senasis gerasis Daktaras Streindžas, nesupuvęs gerietis, už kurį sergame nuo pat pirmojo filmo kadro iki paskutinio. Užduotis labai paprasta: įveikti blogį ir sugrąžinti tariamą visatų pusiausvyrą. Šalia dar prabėgomis pasakojama Daktaro Sreindžo per visatas susiplakusi jo ir mylimosios Kristinos meilės istorija. Vienintelis dalykas, ką pateisina kitų visatų blogiukai Streindžai, yra meilės ir laimės matmuo, kurį mūsų gerasis Strendžas priima besąlygiškai Kristinai leisdamas savo tikrovėje ištekėti už kito vyro, vadinasi, asmeninės laimės paaukojimas vardan mylimo žmogaus mūsų Streindžui yra svarbesnis reikalas, nei kaltė ir kerštas dėl nelaimingo gyvenimo. „Ar esi laimingas?“ Esminis klausimas suskamba pagrindiniam veikėjui, bet šis konkretaus atsakymo neturi, nes nekvestionuoja savo laimės arba nelaimės, nes jis nesavanaudis, o štai kitų visatų Strendžai jau sugedę kaip pajuodęs dantis. Ir visa pasaka baigta. Gėriui vėl lemta įveikti blogį, o mums, žiūrovams, vėl priimti faktą, kad laimingi tampame tik aukodamiesi ir atiduodami. Žodžiu, tomis kelionėmis per didžiausias visatos pakopas neprailgo, tačiau įdomesnio siužeto ir dinamikos visgi man asmeniškai pritrūko.

Prie šio filmo dirbo „Heraklis“, „Ksena“ bei „Spartakas“ režisierius Sam Raimi, kuris turi ilgalaikės patirties realizuojant nekasdieniškus komikso personažų likimus, tačiau visuminis filmo vaizdinys toks, jog jis nėra nei pakankamai prastas, kad sakytum žodį iš š raidės, ir nėra toks geras, kaip pirmoji dalis, kad sakytum žodį iš g raidės. Toks drungnas.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela